Aplinkos ministerija atkreipia hidrotechninių statinių savininkų ir valdytojų, savivaldos institucijų dėmesį, kad siekiant saugiai praleisti potvynio vandenį ir išvengti hidrotechninių statinių griūčių, būtina patikrinti užtvankas, vandens pertekliaus pralaidas, uždorių ir jų keltuvų, kanalų, pylimų ir kitų hidrotechninių įrenginių būklę.
Kol kas vandens lygis visose šalies upėse dar žemas, bet dėl šiltėjančių orų jis jau pradėjo po truputį kilti. Kadangi yra susikaupę daug sniego, o per pastarąsias savaites jo gerokai padaugėjo, ypač Nemuno ir Neries aukštupiuose, be to, ir dirva įšalusi apie 60 cm, tad didžioji tirpsmo vandens dalis greičiau nutekės į upes ir kitus vandens telkinius.
Aukštas vandens debitas numatomas Neryje, Šešupėje, Šventojoje, Dubysoje, Žeimenoje, Nevėžyje, Nemuno aukštupyje, Merkyje, Lėvenyje, o didžiausias potvynis prognozuojamas Dauguvos baseino Dysnos ir Birvetos upėse.
Potvynio metu neturėtų susidaryti didelių ledo sangrūdų, nes, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu upių vagose praktiškai nebėra ledo dangos.
Didelio išsiliejimo nenumatoma Vakarų Lietuvos, kur sniego likę visai mažai, upėse – Bartuvoje, Jūroje, Minijoje, Akmenoje-Danėje, Šyšoje, bet dėl tikėtinos Nemuno patvankos gali išsilieti Gėgė ir Leitė. Prognozuojama, kad Nemuno žemupyje bus apsemta 20–22 tūkst. ha teritorija.
