Palyginti su spalio mėn., gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau sumažėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Lapkričio mėn. 4 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 57 – kad pablogėjo, 38 procentai manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 7, 56 ir 37 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 14 procentų gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 32 procentai manė, kad finansinė padėtis pablogės (spalio mėn. – atitinkamai 12 ir 36 proc.). 52 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 67 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 7 procentai – kad pagerėjo, 25 procentai – kad nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 70, 6 ir 23 proc.).
Lapkričio mėn. 19 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 36 procentai prognozavo pablogėjimą, 42 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (spalio mėn. – atitinkamai 19, 38 ir 38 proc.).
Gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimą, palyginti su spalio mėnesiu, beveik nepasikeitė.
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. gyventojai vertino pesimistiškiau nei spalio mėn., bet beveik taip pat kaip ir rugsėjo mėn.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime lapkričio mėn. nesiskyrė ir, palyginti su spalio mėn., nepasikeitė. Lapkričio mėnesį šiek tiek sumažėjo miesto gyventojų, prognozuojančių didelį šalies ekonominės padėties blogėjimą, bet didesnė dalis jų pesimistiškiau vertino savo galimybes bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Kaimo gyventojai, palyginti su spalio mėn., optimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, bet blogiau vertino savo galimybes sutaupyti.
Per metus, palyginti su 2009 m. lapkričio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 25 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 91 iki 56 procentų, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 58 iki 15 procentų. Gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius išliks nepakitęs, dalis padidėjo 22 procentiniais punktais, prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus mažėjimą – nuo 3 iki 14 procentų. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, per metus sumažėjo nuo 64 iki 36 procentų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties blogėjimą – nuo 55 iki 32 proc. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. truputį pagerėjo.
