Vilniečiai Antanas ir Aušra susidūrė su netikėta problema. Šeima su dviem vaikais iki šių metų pradžios gyvenamąją vietą buvo deklaravę Vilniaus miesto savivaldybėje, tačiau, pasikeitus tvarkai ir šeimai pakeitus gyvenamąją vietą, pasikeitė ir deklaruota gyvenamoji vieta.
Deklaravimas nebūtinai padės
„Dabar gyvenamąją vietą esame deklaravę Šeimyniškių gatvėje. Dukra rudenį eis į pirmą klasę, tad mielai leistume ją į kurią nors mokyklą šalia namų, juk mokyklos privalo vaikus priimti pagal gyvenamąją vietą. Deja, tai visiškai nereiškia, kad pateksime į vieną iš šių mokyklų – gyvenamosios vietos deklaravimas mokyklai priklausančioje teritorijoje suteikia pirmumo teisę tik tuo atveju, jeigu gyveni čia ne mažiau nei dvejus metus“, – teigė Antanas.
Vyro teigimu, pasiskambinęs į Vilniaus miesto savivaldybę, jis išgirdo, kad mokyklos, esančios toje teritorijoje, kur gyvena šeima, perpildytos, tad nežinia, kur atsiras laisvų vietų. „Mums jokio pirmumo nėra, kur nors bus laisvų vietų, ten ir įkiš“, – skundėsi būsimosios pirmokės tėvas.
Pagal priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašą, pirmumo kriterijai vertinami taškais. Po du taškus gauna našlaičiai, įvaikinti ar globėjus turintys vaikai, neįgalių tėvų atžalos, jeigu tėvams sunku juos vesti į toliau esančią mokyklą, taip pat tie vaikai, kurie turi teisę į socialinę ar specialiąją pagalbą. Dvynukai, trynukai, ketvertukai taip pat gauna papildomus du taškus, kaip ir daugiavaikių šeimų vaikai.
Pagal projektą, du pirmumo taškai būtų priklausę ir vaikams, kurių tėvų (arba vieno iš tėvų, jeigu tėvai negyvena kartu) ir paties vaiko gyvenamoji deklaruotos gyvenamosios vietos laikas mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra ne mažiau kaip dveji metai.
Vis dėlto šis punktas buvo pataisytas, pataisas pasiūlė liberalas Vincas Jurgutis. Pataisa tokia: „Taip pat šis pirmumo kriterijus taikomas mokiniams, kurių vieno iš tėvų (teisėto globėjo ar rūpintojo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje įsigytame arba išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama. Nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota Registrų cente“. Tad laukti ar ieškoti mokyklos, kurioje vaiką tikrai priimtų, greičiausia nereikės.
Kur nors tikrai priims
Nepriimtiems mokytis dėl laisvų mokymosi vietų stokos ar kitų objektyvių priežasčių mokiniams siūloma rinktis kitas artimiausias mokyklas, turinčias laisvų vietų, – sakė A.Pakalniškis.
Tačiau net ir po tokio sprendimo praėjus kelioms dienoms Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento laikinasis direktorius Algminas Pakalniškis teigė, kad laikas, kiek šeima gyvena mokyklai priskirtoje teritorijoje, yra tik vienas iš pirmumo kriterijų.
„Pirmumo kriterijai taikomi, jei mokykla negali tenkinti visų gyvenančių mokyklos aptarnavimo teritorijoje prašymų. Esant vienodai pirmumo kriterijų taškų sumai pirmenybė mokytis suteikiama ilgiausiai mokyklos teritorijoje faktiškai gyvenantiems mokiniams, t. y. gyvenantiems mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje dvejus ir daugiau metų ir atitinkamai – nuo pusės iki dvejų metų“, – tvarką aiškino A.Pakalniškis.
Departamento laikinasis vadovas tikina, kad nė vienas vaikas Vilniuje be mokyklos neliks: „Nepriimtiems mokytis dėl laisvų mokymosi vietų stokos ar kitų objektyvių priežasčių mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvenantiems mokiniams siūloma rinktis kitas artimiausias tą pačią bendrojo ugdymo programą vykdančias mokyklas, turinčias laisvų vietų.“
Šiuos mokslo metus Vilniuje rugsėjo 1-ąją pradėjo apie 60,5 tūkst. moksleivių, pirmąsias klases lankyti pradėjo maždaug 600 daugiau vaikų nei prieš metus.
