Šį klausimą „tvarkiečiai“ ketina kelti per artimiausią valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdį.
Išeitis iš aklavietės
„Siekiant sustabdyti augančią įtampą šalies prokuratūros sistemoje, kai Seimas nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms kandidatūroms į šalies Generalinės prokuratūros vadovus, valdančioji koalicija turėtų prisiimti politinę atsakomybę, siūlydama prezidentei konstruktyvų sprendimą svarstyti teisininko Juliaus Sabatausko kandidatūrą į generalinius prokurorus.
Valdančioji koalicija turėtų prisiimti politinę atsakomybę, siūlydama prezidentei konstruktyvų sprendimą svarstyti teisininko Juliaus Sabatausko kandidatūrą į generalinius prokurorus.
Priešingu atveju generalinio prokuroro skyrimas gali būti dar ilgai atidėliojamas, o tai jau darytų esminę žalą ne tik šiai institucijai, bet ir visai teisingumo sistemai“, – partijos pranešime cituojamas jos pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas.
Anot jo, neabejotinai patyrusio teisininko kandidatūrai Seimas pritartų ir per slaptą balsavimą.
Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą prezidentas skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.
Įmanomas scenarijus
Neatmetu galimybės, kad tokiu būdu galėtų būti deramasi dėl kandidatūrų, – teigė J.Sabatauskas.
„Neatmetu galimybės, kad tokiu būdu galėtų būti deramasi dėl kandidatūrų. Kol kas susilaikysiu nuo komentaro, kokios būtų mano galimybės, nes šią informaciją man reikia pačiam suvirškinti“, – 15min.lt teigė J.Sabatauskas.
Pasak jo, socialdemokratų valdybos posėdis yra numatytas pirmadienį, tačiau apie generalinio prokuroro kandidatūrą partijoje jokios diskusijos nebuvo.
Jei į generalinius prokurorus kandidatuotų Seimo narys, jis turėtų atsisakyti savo mandato ir sustabdyti savo narystę partijose.
Parlamentaras užsiminė, kad teoriškai toks skyrimas visiškai įmanomas: „Generaliniu prokuroru gali būti asmuo, kuris turi 10 metų prokuroro, teisėjo ar kito teisinio darbo stažą. Įstatymai leidžia šias pareigas užimti nebūtinai prokurorui arba teisėjui. Klausimas, ar tai galėtų būti politikas? Įstatyme aiškiai reglamentuota, kad prokurorai negali užsiimti politine veikla.
Seimo nario statusas taip pat neleidžia dirbti kito darbo. Jei į generalinius prokurorus kandidatuotų Seimo narys, jis turėtų atsisakyti savo mandato ir sustabdyti savo narystę partijose. Teoriškai tai yra įmanomas dalykas, tačiau kalbu bendrai, o ne apie save.“
V.Mazuroniui kvepia šantažu
Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą prezidentas skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.
„Manyčiau, nereikia laužyti Konstitucijos ir nustatytų procedūrų“, – „tvarkiečių“ siūlymą BNS komentavo Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Anot jo, toks pasiūlymas „truputį kvepia politiniu šantažu“.
„Manau, kad prezidentė pažįsta visus Lietuvos teisininkus, tarp jų ir J.Sabatauską, ir turi galimybę, teisę pati pasirinkti“, – sakė M.Mazuronis.
Kita vertus, anot jo, prezidentei nekenktų labiau bendrauti su parlamentinėmis partijomis, parenkant kandidatus į tam tikras pareigas.
Socialdemokratams – graži idėja
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė koalicijos partnerių idėją pavadino gražia.
„Kadangi buvo tokie nesėkmingi siūlymai, kodėl gi ne? Ar prezidentė atsižvelgs, jos diskrecija. Bet pati idėja graži. (...) Ir kandidatas tinkamas, ir tai, kad (koalicijos partneriai – BNS) nėra abejingi, iniciatyvūs, teikia siūlymus“, – tvirtino I.Šiaulienė.
Seimas praėjusią savaitę nepritarė prezidentės siūlymui generaline prokurore skirti Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkę Editą Dambrauskienę. Vasarą Seimas atmetė ir pirmą prezidentės pasiūlytą kandidatą į šias pareigas – Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį. Nepaskyrus vadovo, laikinai prokuratūrai toliau vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
