Tyrimo metu analizuota situacija Europos Sąjungos (ES) šalyse, Norvegijoje, Šveicarijoje, Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose.
Naujausias indeksas išvestas vertinant imigrantų dalyvavimo politiniame ir pilietiniame gyvenime galimybes, švietimo ir įsidarbinimo prieinamumą, antidiskriminacinius įstatymus iki 2010 metų gegužės.
Tyrime Lietuva įvertinta 44 balais iš 100. Lyginant su 2007 metais atliktu tyrimu, kada buvo tirtos 28 šalys, Lietuvos vertinimas pagerėjo vienu balu – tuomet Lietuvai buvo skirti 43 balai, kurie lėmė, kad Lietuva buvo 20 vietoje.
Lyginant su 2007 metais atliktu tyrimu, kada et buvo tirtos 28 šalys, Lietuvos vertinimas pagerėjo vienu balu – tuomet Lietuvai skirti 43 balai, kurie lėmė, kad Lietuva buvo 20 vietoje.
„2007 metais Lietuva iš 28 šalių buvo 20. Tada aš norėjau vis dėlto paploti Lietuvai, už mūsų buvo septynios ar aštuonios šalys. 2011 metais Lietuva iš 31 šalies atsidūrė 27 vietoje. Mes nieko blogo nepadarėme, kalbant apie integracijos politiką, esmė ta, kad mes nieko nepadarėme. Problema ta, kad iš esmės tuo metu, kai kitos valstybės jau kažką padarė, Lietuva nepadarė nieko“, – sako Etninių tyrimų instituto atstovas Karolis Žibas.
Šią savaitę Vilniuje vykusioje visuomenininkų, valdininkų ir pačių atvykėlių diskusijoje apie imigrantų padėtį Lietuvoje K.Žibas sakė lietuvių nenoro priimti užsieniečius negalintis teisinti konservatyvumu ar sovietine praeitimi, kada monoetniškumas sietas su tautos išlikimu.
„Žiūrint į tokius klausimus, kaip visuomenė mato migrantus Lietuvoje, kaip suvokia multikultūriškumą, integracijos politiką, situaciją galbūt laikyčiau labiau netolerancijos apraiškomis, tikrai nenorėčiau nuleisti visko ant konservatyvizmo“, – teigė jis.
K.Žibas pažymi, kad lietuviai netolerantiški ne tik atvykėliams, bet ir kitoms grupėms.
„Mano giliu įsitikinimu, mes negalime kalbėti apie nepakantumą ar konservatyvizmą konkrečiai akcentuojant etniškumą. Jeigu pažiūrėtume į tyrimus, tai pati didžiausia neapykantos grupė Lietuvoje yra homoseksualūs asmenys, paskui seka romai, toliau – juodaodžiai, pabėgėliai ir musulmonai, toliau turkai, kinai ir panašiai“, – dėstė tyrėjas.
Migrantų integracijos politikos indekso sudarytojai galimybes atvykėliams iš ne ES šalių integruotis Lietuvoje vertina kaip labiau nepalankias.
Šeimos narių imigracija pas Lietuvoje legaliai esančius asmenis, galimybė gauti ilgalaikį leidimą gyventi ar kovoti su diskriminacija Lietuvoje vertinama vidutiniškai – taip esą yra dėl minėtas atvykėlių teises reglamentuojančių ES teisės aktų.
Tačiau, pasak tyrėjų, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalse, atvykėliai turi labiau apribotas politinio ir pilietinio dalyvavimo galimybes nei daugumoje kitų Europos šalių. Be to, Lietuvos mokyklos priskiriamos prie mažiausiai pasiruošusių priimti emigrantus.
Tarp teigiamų postūmių nuo 2007-ųjų metų išskiriamas teisinės bazės tobulinimas, išskiriant 2009 metais priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas.
2009 metais Baudžiamajame kodekse įtvirtina, kad nusikaltimo įvykdymas siekiant išreikšti neapykantą dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų yra sunkinanti aplinkybė. Pataisomis taip pat atskirai numatyta, kad griežtesnė bausmė turi būti, jei dėl tokio motyvo nužudytas ar sužalotas žmogus.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2010 metais gyvenamąją vietą deklaravo per 5,2 tūkst. imigrantų.
