Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (KAPGV) ugniagesiai-gelbėtojai savaitgalį mieste ir rajone užgesino 74 gaisrus, kurių metų liepsnojo pernykštė žolė. „Žolės deginimas – didžiulė bėda. Gaisrų metu išdega labai dideli plotai. Padaromi dideli nuostoliai be tik gamtai, turtui, bet kenčia ir mūsų tarnyba. Vien tik kurui, kurį išdeginame skubėdami gesinti nedidelio ploto degančios žolės, mes panaudojame per 100 Lt, neskaičiuojant kitų išlaidų. Kartais išlaidos siekia ir 500 Lt“, – sakė KAPGV Prevencinės veiklos poskyrio viršininkė Jovita Lapėnaitė.
Specialistė teigė, kad sunkmečiu, kai taupomas kiekvienas centas, ugniagesiai-gelbėtojai atsisako mokymų ir treniruočių, tad iškvietimai dėl degančios žolės tampa brangiu rūpesčiu. Žolės degintojai taip pat kelia pavojų, kad ugniagesiai nesuspės į kitą, rimtesnį gaisrą. „Jei, kaip šį savaitgalį, didelės pajėgos išvažiuoja gesinti žolės, o kažkur užsidega namas, kyla problema iki jo nukakti. Padegimus sunku įrodyti, jei piktavaliai nepagaunami už rankos, nebent yra liudininkų“, – sakė J.Lapėnaitė.
Specialistė teigė, kad pagrindinės priežastys dėl ko liepsnoja žolė: neatsargus vaikų elgesys su degtukais, neapdairiai išmestos neužgesintos nuorūkos ar liepsną vietoj šienavimo pievose pasirenkantys ūkininkai. Tiesa, šiais metais pastarųjų turėtų smarkiai sumažėti, kadangi neseniai įsigaliojusi ES direktyva skelbia, jog jei ūkininkų pievos bus išdegintos, jie negaus išmokų.
Šiais metais padidėjo ir baudos už žolės padegimą. Eiliniams piliečiams gresia bauda nuo 25 iki 1 tūkst. Lt., pareigūnams – nuo 100 iki 2 tūkst Lt.
