„Manytume, kad tokio pobūdžio JAV Atstovų rūmų rezoliucija neatspindi realios padėties“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė.
Ji apgailestavo, kad Atstovų rūmai neatsižvelgė į pastarųjų metų Lietuvos vyriausybės šiai problemai skirtą dėmesį.
„Esame įskaudinti JAV Atstovų rūmų priimtos rezoliucijos, kuri buvo pradėta rengti prieš metus ir kurioje neatsižvelgta į tai, kad Lietuvos vyriausybė pastaraisiais metais skyrė daug dėmesio kultūros paveldo įamžinimo Šnipiškėse klausimams, glaudžiai bendradarbiaudama su žydų ekspertais. Buvusioms Šnipiškių žydų kapinėms suteiktas Lietuvos Respublikos kultūros vertybės statusas ir atitinkama teisinė apsauga“, – pažymėjo diplomatė.
Praėjusios savaitės pabaigoje Atstovų rūmų priimtos rezoliucijos autorius respublikonas Mike Fergusonas teigė, jog šiuo dokumentu siekiama pritraukti didesnį užsienio šalių dėmesį į „Lietuvos vyriausybės nesugebėjimą sustabdyti butų statybas Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje“.
„Mes keletą kartų reikalavome, kad Lietuva sustabdytų statybas, kol ginčai dėl kapinių ribų bus išspręsti, tačiau kiekvienu atveju Lietuvos vyriausybė nereagavo į mūsų prašymus apsaugoti šią šventą žemę. Tikiuosi, kad ši rezoliucija paviešins Lietuvos vyriausybės neveiklumą ir motyvuos ją priimti teisingus sprendimus“, – M.Fergusoną ketvirtadienį cituoja apie priimtą rezoliuciją informuojantis Niu Džersio žydų bendruomenės portalas.
Už rezoliuciją balsavo beveik visi Atstovų rūmų nariai.
Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, vadovavęs premjero sudarytai darbo grupei buvusių žydų kapinių riboms nustatyti, praėjusią savaitę Vyriausybei pateikė siūlymus, kad buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorija Vilniuje turėtų būti sutvarkyta bei įamžintas ten palaidotųjų atminimas ir tuo pačiu metu turėtų būti ieškoma galimybės patikslinti buvusių kapinių ribas.
Užsienio reikalų ministras siūlo Vyriausybei konstatuoti, kad „atliktas išsamus parengiamasis visų atsakingų už šią problemą Lietuvos institucijų darbas – surinkta istorinė, geofizinė, kartografinė ir archeologinė medžiaga – leido pademonstruoti tarptautinei žydų bendruomenei Lietuvos pusės geranoriškumą, sprendžiant buvusių Šnipiškių žydų kapinių apsaugos klausimą“.
P.Vaitiekūnas taip pat pabrėžė, kad buvusioms žydų kapinėms suteikta teisinė apsauga ir Kultūros paveldo departamento sprendimu jos įtrauktos į saugotinų Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Nors ministras mano, kad reikėtų pratęsti dialogą su Europos rabinų konferencijos ir Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovais rabinais bei kitomis žydų organizacijomis, ieškant galimybės patikslinti buvusių kapinių ribas, tuo pačiu jis siūlo nelaukti kol tai bus padaryta ir skelbti atvirą tarptautinį konkursą minėtai teritorijai sutvarkyti.
Šiuos siūlymus darbo grupė skelbia parengusi atsižvelgdama į birželio 25 – liepos 5 dienomis buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje atliktą geofizinį tyrimą.
Pagal Lietuvos ir Izraelio specialistų susitarimą geofizinius tyrimus turėjo patvirtinti arba paneigti archeologiniai kasinėjimai. Tačiau vos juos pradėję, žydų rabinams pareikalavus, Lietuvos archeologai darbą turėjo nutraukti. Maždaug 30 cm gylyje aptikti žmonių palaikų fragmentai, o pagal žydų tradicijas draudžiama trukdyti mirusiųjų ramybę.
Šie tyrimai turėjo padėti nustatyti buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribas ir atsakyti į klausimą, ar šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų esantys Karaliaus Mindaugo apartamentai pastatyti buvusių kapinių teritorijoje, ar ne.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 18 amžiuje, o 1950 metais sovietų valdžia jas išardė.
