Dabar vagišiai vėl įsisiautėjo – per kelias dienas dingo 21 lietaus surinkimo šulinių dangtis Pievų ir Malūnininkų gatvėse.
Vienas dangtis miestui kainuoja kelis šimtus litų. Priklausomai nuo svorio ir formos, kaina su montavimo darbais gali siekti ir 600 Lt už vieną dangtį. „Dangčių vagystės su pertrūkiais tęsiasi jau metų metus“, – konstatavo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamento vadovė Dalia Venckūnienė.
Į supirktuves – su dangčiu
Kiek kainuoja ir ar lengva realizuoti apie trisdešimt kilogramų sveriantį dangtį? „15min“ atliko žurnalistinį eksperimentą. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ paskolino gerokai aptrintą šulinio dangtį, kurį bandėme parduoti keliose uostamiesčio supirkimo vietose.
Vienoje didžiausių Klaipėdos metalo supirktuvių zujo vilkikai. Didžiulėje metalo krūvoje buvo matyti ir didžiulių katilų, ir įvairios technikos metalo atliekų, ir vaikiškų vežimėlių rėmų. Tačiau darbuotojai nenorėjo nė girdėti apie jokį dangtį. Juokaudami metalo supirkėjai dar bandė prašyti įrodyti, kad dangtis iš tiesų iš nuosavo namo kiemo ir tikrai nevogtas.
Kitoje metalo supirktuvėje, įsikūrusioje atokesniame garaže, darbuotojas paprašė parodyti dangtį. Tačiau atvėrus bagažinę ir pademonstravus metalo lydinį, darbuotojas iš karto atsisakė eiti į kalbas. „Nenoriu aš jokių problemų, dar policija atvažiuos, baudom „apdės“, žinot, kiek jos siekia? Penkis tūkstančius litų. Ne, dėl vieno dangčio aš nerizikuosiu... Bandykit sudaužyt, gal tada kas priims“, – patarimų dalijo jaunas supirkėjas. Kitoje supirktuvėje taip pat pasiūlyta dangtį sudaužyti ir vežti kitur – supirkėjai teigė tuo neužsiimsią.
Menkas uždarbis
20 Lt – netrukus paaiškėjo, kad geriausiu atveju šitiek būtų pavykę užsidirbti pardavus vieną dangtį. Vagišiai, nugvelbę 21 dangtį iš Pievų ir Malūnininkų gatvių, greičiausiai taip pat nepralobo.
„Vienokia kaina, kai dangtį parduoti kaip daiktą, tada jo kaina siekia ir du šimtus litų, visai kitokia, kai jis parduodamas jau kaip metalo gabalas“, – teigė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Nuotekų tinklų tarnybos vadovas Vytautas Valantinas.
Skaičiuojama, kad vieno šulinio uždengimas gali kainuoti ir 600 Lt. Gatvės šulinio dangtis, gebantis atlaikyti apie 40 tonų svorį, atsieina apie 400 Lt., tačiau kainuoja ir jo užsakymas, pargabenimas, įmontavimas, papildomos detalės. Pievoms ir šaligatviams gaminami lengvesni lydiniai.
Pagavo su karučiu
Pernai Klaipėda neteko šimto kanalizacijos dangčių. Anot savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovo Liudviko Dūdos, nuostoliai didžiuliai.
„Problema didžiulė, nes pridaryti nuostoliai išties nemaži. Todėl dabar lietaus nuotekų groteles kelkraščiuose keičiame į plastikines. Šitaip imame pavyzdį iš Kauno, kuris jau anksčiau ėmė gaminti plastiko groteles“, – teigė pašnekovas.
Jis pasakojo taip pas pasidomėjęs, kiek vagišiai galėtų gauti pardavę metalines groteles – esą ne daugiau nei 10 Lt.
Pasak D.Veckūnienės, dalį dangčių yra pavykę susigrąžinti. Pamatę du vargetas, bestumiančius vežimėlį, prikrautą dangčių, žmonės pranešė pareigūnams, šie netrukus vagišius sučiupo.
Neseniai naktį patruliuodami pareigūnai gatvėje pastebėjo vaikiną iš Telšių, taip pat bandantį išsilupti dangtį.
Kaip pasakojo Klaipėdos apskrities VPK Antrojo komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Lasickas, kas kelis mėnesius vis stengiamasi apvažiuoti visas metalo supirktuves.
„Tačiau visko pamatyti ir mes negalime – stovi krūvų krūvos metalo. Kaip gali žinoti, kas slepiasi gilumoje? Jei dirbinys yra susmulkintas tai net negali iš fragmentų suprasti, koks tai daiktas“, – teigė pareigūnas.
Jis prisiminė, kad neseniai bendraujant su supirkėjais buvo atskleistas vienas nusikaltimas, kai buvo bandyta parduoti pavogtus metalinius antkapio papuošimus.
Kelia nelaimes
„Nereikia pamiršti, kad vagišiai pridaro didelių nuostolių ne tik miestui, bet ir sukelia pavojų žmonėms. Žmogaus gyvybė neįkainojama, o juk kai kurie šuliniai yra ir septynių metrų gylio“, – pažymėjo D.Veckūnienė.
Lietaus nuotekų ir kanalizacijos šulinių dangčiai priklauso savivaldybei, „Klaipėdos vanduo“ rūpinasi vandentiekio, buitinių nuotekų dangčiais. Tačiau iki šiol tenka kovoti su savo turto neprižiūrinčiais savininkais.
Ne kartą kreiptasi į buvusio „Trinyčių“ fabriko savininkus – apleistoje teritorijoje yra pilna atvertų šulinių, kur bet kada gali susižaloti žmogus.
„Rašėme raštus ir savininkui, ir savivaldybei – atvirų šulinių negali būti. Taip galima sulaukti nelaimės“, – kalbėjo Tinklų departamento direktorė.
