Ji pataria, kad pinigų prašantį ar gėles pardavinėjantį mažametį reikia užkalbinti, paklausti vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, pabandyti išsiaiškinti priežastį, kodėl tas vaikas elgetauja.
„Iš praktikos žinau, kad pradėjus klausinėti šitų dalykų, vaikas gali atsakyti negražiai arba tiesiog pabėgti. Bet svarbu neduoti tam vaikui pinigų, o surinkti apie jį informaciją, net jeigu ji būtų minimali. Gavus informaciją, reikia kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių“, – aiškina pašnekovė ir priduria, kad tokiu atveju galima kreiptis ir į policiją.
Vaiko teisių apsaugos skyrius patikrina gautą informaciją apie elgetaujantį vaiką, išsiaiškina, ar mažametis yra iš socialinės rizikos šeimos arba iš socialinių įgūdžių stokojančios šeimos. Tuomet kreipiamasi į socialinius darbuotojus, kurie dirba su šeimomis.
Pinigus renka savo pramogoms
L.Juškevičienė neneigia, kad mažamečiai gali elgetauti dėl to, kad yra alkani, tačiau, jos žiniomis, jie dažnai prašo pinigų dėl kitų tikslų.
„Jie nori patenkinti savo poreikius, galbūt tai yra pramogos, nes kartais, pasiūlius nupirkti maisto, vaikas to atsisakytų. Negalėčiau paneigti, kad yra tokių tėvų, kurie vaikus skriaudžia, jeigu jie neparneša namo pinigų. Jeigu vaikas per dieną gali uždirbti apie 50 litų, tai kodėl jo nepasiuntus į gatvę. Bet yra atitinkamos institucijos, kurios išsiaiškintų, kokia yra pagrindinė elgetavimo priežastis“, – tvirtina L. Juškevičienė.
Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė Violeta Vitlickaja-Zubanova teigia, kad dažniausiai elgetauja 11–13 metų amžiaus vaikai. Anot pareigūnės, dažniausiai surinktus pinigėlius jie išleidžia savo malonumui.
„Prašo pinigėlių, kad galėtų nusipirkti saldainių, bandelių ar šiaip kažką nori sau įsigyti. Tie atvejai, kai tėvai verčia vaikus uždarbiauti, yra reti“, – tikina V. Vitlickaja-Zubanova.
Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, jeigu vaikas elgetauja, tėvams pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gali kliūti už vaiko nepriežiūrą. Iš pradžių tai yra įspėjimas, po to skiriama 50–100 litų dydžio bauda.
„Jei šeimai trūksta pinigų, vaiko interesams nėra gerai, kai gaunami pinigai panaudojami baudoms. Bet jeigu matome, kad šeimoje situacija yra labai bloga, vaikai gali būti laikinai apgyvendinami trumpalaikės globos centre, kol bus rasti giminaičiai, galintys globoti tą vaiką. Jeigu jų nerandame, vaikas perduodamas institucinei globai“, – aiškina L.Juškevičienė.
Savo ruožtu V.Vitlickaja-Zubanova tvirtina, kad policija vykdo neviešo pobūdžio patruliavimus autobusų, geležinkelio stotyse, Gedimino prospekte, kitose susibūrimų vietose. „Pavyzdžiui, einame gatve ir pastebime vaiką, matome, kaip jis prieina prie kavinių lankytojų ir prašo pinigėlių. Mes jį tiesiog sustabdome ir pradedame aiškintis, ką jis čia veikia“, – sako V. Vitlickaja-Zubanova.
