„Nelabai įsivaizduoju, ką mes čia ištirsime. Ar yra kokių nors žinių, požymių apie korupciją perkant eksponatus?“ – išklausęs Valdovų rūmų direktoriaus ataskaitą sakė Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Jurgis Razma, kurio vadovaujamai darbo grupei patikėta atlikti tyrimą.
Socialdemokratas Algis Rimas teigė, kad tyrimą pajėgūs atlikti tik meno ekspertai, o šių, anot kultūros viceministro Donato Valančiausko, Lietuvoje tėra vos vienas kitas. „Bet kuri komisija, kuri dirbs, turės kreiptis į tą vienintelį ekspertą. Jei prašysime užsienio ekspertų pagalbos, mokėsime brangiau, nei kainavo gobelenai“, – trečiadienį per Antikorupcijos komisijos posėdį kalbėjo viceministras.
Posėdyje dalyvaujanti Valstybės kontrolės atstovė taip pat pabrėžė, kad auditoriai tegali patikrinti eksponatų įsigijimo procedūras, bet įvertinti jų kainos – ne. „Nesame ekspertai, galintys įvertinti meno kūrinius. Įvertinsime procedūras ir pareikšime nuomonę“, – sakė Valstybės kontrolės teisininkė Rasa Gabrilavičienė.
Kontrolieriai iki metų pabaigos planuoja baigti visos Tūkstantmečio programos auditą. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė pranešė, kad visi Valdovų rūmų eksponatai įsigyti neskelbiamų derybų būdu. Šis pirkimo būdas numatytas įstatyme.
„Kultūros vertybių įsigijimas priklauso nuo pareigūnų sąžinės. Kada nėra viešo aukciono, viešai neperkama, priklauso nuo žmogaus savybių. Piktnaudžiavimui galimybių irgi yra“, – teigė Antikorupcijos komisijos narys „tvarkietis“ Petras Gražulis.
Trečiadienį į Seimo Antikorupcijos komisiją aiškintis dėl Valdovų rūmų eksponatų įsigijimo skaidrumo pakviestas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas dėstė, kad nė vienas eksponatas nebuvo įsigytas už pirminę kainą. „Daugelis kūrinių įsigyti mažesne nei rinkos kaina. Rinkomės pigesnius daiktus, suprasdami valstybės galimybes“, – sakė jis.
Direktorius pabrėžė, kad viešai skelbiami „katastrofiškai neteisingi duomenys“ apie rūmams perkamus meno kūrinius. Anot jo, šiuo metu muziejus jau turi 487 eksponatus. Iki 30 daiktų Valdovų rūmai gavo dovanų arba juos nupirko Valdovų rūmų fondas už privačias aukas. Pagal patvirtintą rūmų ekspozicijos planą minimalus eksponatų skaičius turėtų būti 560.
V.Dolinskas pabrėžė, kad kūriniai pirkti pagal specialų ekspozicijos planą ir numatytus griežtus atrankos kriterijus. Specialistai yra sukaupę 12 tūkst. meno kūrinių, pagal laikotarpį, stilių ir kitus parametrus tinkančių Valdovų rūmams, bazę. Jo teigimu, kiekvienas eksponatas prieš perkant būdavo apžiūrimas, įvertinamas.
V.Dolinskas džiaugėsi, kad pavyko įsigyti vertingų gobelenų, vienas iš jų – net nuaustas specialiai Valdovų rūmams. Tačiau būtent brangių gobelenų pirkimas ir kelia daugiausia abejonių politikams. Už tris gobelenus mokėta po 170 tūkst. eurų (517 tūkst. litų).
Valdovų rūmų vadovas teigė, kad visus pirktus meno kūrinius atrinko ir vertino iš penkių žmonių sudaryta komisija, į pagalbą būdavo pasitelkiami konkrečios srities ekspertai. Su kai kuriais iš jų sudaromos metinės sutartys. „Jie gaudavo 2500 per metus ant popieriaus. Užsienyje viena ekspertizė kainuoja 1500 eurų“, – pasakojo V.Dolinskas.
„Jei nors vienam komisijos nariui kildavo abejonių, tas eksponatas net nebūdavo svarstomas. Daiktai, kurių niekas nematė, irgi nebūdavo aptariami“, – tikino direktorius. Jis pabrėžė, kad visi eksponatai įsigyti be tarpininkų.
Valdovų rūmų eksponatams įsigyti jau išleista apie 19,5 mln. litų. Viešai ne kartą abejota brangiais Valdovų rūmų pirkiniais. Pavyzdžiui, muziejus pirko XVII a. riešutmedžio spintą už 95 tūkst. eurų (327 tūkst. litų), už vieną XVII a. pirmos pusės spintą mokėta 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų), už kitą – 53 tūkst. eurų (182 tūkst. litų). Už 77 250 eurų (266 512 litus) Valdovų rūmams nupirktas Lionello Spada paveikslas „Ludovisi koncertas“, 75 tūkst. eurų (258 750 litų) atsiėjo XVI a. vidurio kasapanka ir kt.
Pačių rūmų statyba valstybei jau atsiėjo per 200 mln. litų. Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987–2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
