„Kol kas nesvarstėme, kokiais būdais ir ką darysime. Matyt, vis tiek turime matyti strateginę perspektyvą – rūmus reikia užbaigti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Kubilius.
Tačiau premjeras sako visada į šias statybas žiūrėjęs „atsargiai ir skeptiškai“.
„Tuo metu, kai buvo priimami sprendimai – prieš gerą dešimtmetį – dėl Valdovų rūmų atstatymo, buvo elgiamasi šiek tiek trumparegiškai. Tuo metu tą trumparegiškumą mačiau ir mačiau aiškiai, kad pradiniai skaičiavimai, esą užteks 100 mln. litų, nelabai pagrįsti“, – sakė premjeras.
Po ekskursijos atkuriamuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmuose „darbietė“ Loreta Graužinienė sakė, kad rūmus baigti statyti ir įrengti muziejų reikės dar apie 200 mln. litų.
Statybininkai ir projektuotojai nedrįsta pasakyti, kiek reikėtų lėšų visam projektui baigti ir kada visi rūmai galėtų atverti duris lankytojams. Anot jų, pirmajam etapui baigti, tai yra maždaug pusei visų patalpų, reikėtų apie 32 mln. litų.
Trečiadienį nuvykę į Vilniaus centre atkuriamus Valdovų rūmus Seimo Audito komiteto nariai, remdamiesi Valstybės kontrolės (VK) išvadomis, aiškinosi, kodėl per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987–2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu. Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų ir visuomenės, ir istorikų vertinimų.
