Valdžia Lietuvoje netarnauja žmogui. Persilaužimas įvyks po 30–40 metų

Eksperto vertinimu, toks ryšys yra vienas svarbiausių korupcijos įveikimo raktų.

Lietuvoje viešėjęs M.Marschallas interviu BNS sakė, kad iki persilaužymo mūsų šaliai gali tekti palaukti 30 ar 40 metų.

„Santykiai su valdžia gali būti visai kitokie nei dabar – valdžia turi būti paslaugų teikėja, jūs – klientai. Mums dar toli iki to, bet aš manau, kad jau esame ilgame kelyje į tokius santykius“, – sakė TI regioninis direktorius.

„Korupcijos pažinimas nėra penkerių ar dešimties metų reikalas, tai ilgas procesas, kuris gali trukti 30–40 metų ar kol pasikeis karta. Tai laipsniškas procesas ir jis vyksta ranka rankon su viešojo administravimo sistemos reformomis“, – BNS sakė jis.

Apibendrindamas nepriklausomybės metų pokyčius ekspertas sakė, kad viešajame sektoriuje liko didesnių problemų nei privačiame.

Skaidrumo politikoje stoka, pasireiškianti politinių partijų korupcija ir machinacijomis per viešuosius pirkimus, žmonėms neleidžia pasitikėti valdžia.„Privatus verslas, nepaisant visų problemų, pasikeitė kardinaliai, privatus sektorius yra visiškai kitoks – jis yra gerokai efektyvesnis ir, drįsčiau sakyti, mažiau korumpuotas nei prieš 20 metų. Tuo metu viešajame sektoriuje pokyčių neįvyko. Sveikatos apsauga, švietimas – šie sektoriai veikia kaip komunizmo laikais. Aš manau, kad čia yra tikrasis iššūkis“, – teigė jis.

M.Marschallas tvirtino netikintis, kad sistema galėtų apsivalyti iš vidaus. Jo vertinimu, pokyčius turėtų lemti politinės reformos.

„Netikiu, kad čia galėtų būti veiksminga savireguliacija. Pavyzdžiui, medikai turi vienas iš stipriausių lobistų grupių. Dabartinė sistema jiems yra tobula – jokios kontrolės iš išorės, jie gali elgtis kaip ponai ir į jų kišenes byra nelegalūs pinigai. Jie yra labai privilegijuotoje pozicijoje ir nepasikeis savanoriškai. Reformos turi būti vykdomos politikų“, – BNS kalbėjo kovos su korupcija ekspertas.

Tačiau kol kas skaidrumo politikoje stoka, pasireiškianti politinių partijų korupcija ir machinacijomis per viešuosius pirkimus, žmonėms neleidžia pasitikėti valdžia, teigė M.Marschallas.

„Aš esu vengras ir mūsų šalys turi daug bendra, manau, kad mes suprantame vieni kitus labai gerai. Mes dar gyvename sistemos vengimo kultūroje, mums niekada Vyriausybė nebuvo partneris ar tarnas, mums valstybė ir valdžia visada buvo svetima. Tai yra labai palanki korupcijai aplinka“, – teigė jis.

Dėl to esą Lietuvoje dažnai toleruojama korupcija ir nėra pranešančiųjų apie korupciją apsaugos sistemos.

„Mes neturime tokios kultūros, nes turime kaimynų šnipinėjimo ir įskundimo prisiminimus, kultūriškai sunku įvesti tokią sistemą, nes turime blogos komunistinės patirties“, – teigė jis.

Posovietines šalis, pasak M.Marschallo, taip pat charakterizuoja išplitusi šešėlinė ekonomika, nulemta, be kita ko, siekio išgyventi.

„Yra per daug suvaržymų, per daug reguliavimo. Jei tu užsiimi smulkiuoju ar vidutiniu verslu, neįmanoma išgyventi veikiant absoliučiai legaliai. Charakteringas regiono bruožas yra tas, kad korupcija ne visada yra pasirinkimo dalykas – dažnai čia nėra taip, kad žmonės korumpuoti ir siekia papildomos naudos. Dažniausiai tokiose besivystančiose šalyse tai vienintelis būdas išgyventi. Aš neteisinu korupcijos, bet tik pateikiu faktą, kad korupciją dažnai lemia neadekvatūs įstatymai, kvailos taisyklės“, – kalbėjo jis.

M.Marschallas pripažino, kad kaip pavyzdys Lietuvai dažnai rodomoms Skandinavijos šalys nepatyrė daugelio išbandymų, su kuriais susiduria Lietuva ir kitos posovietinės šalys. Todėl jis sako, kad panašesnė galėtų būti kai kurių Vakarų Europos šalių patirtis.

„Prieš 40 ar 60 metų Bavarija, Vokietijos dalis, išgyveno didžiulį ekonomikos augimą. Dabar mes turime informacijos, skaitome naujas knygas ir žinome, kad tuomet Bavarija buvo labai korumpuota. Ir kai jie pasiekė aukštesnį išsivystymo lygį, galėjo valdžioje turėti gerai mokamus tarnautojus, kuriems nebebuvo reikalo imti kyšius“, – aiškino M.Marschallas.

Jis įsitikinęs, kad galimybės tapti mažiau korumpuotiems stipriai susijusios su ekonomikos augimu.

„Aš esu optimistas ir jūs galite būti optimistai. Kai žiūrime į istoriją, matome, kad beveik kiekviena šalis išgyveno panašias vystymosi fazes, o vienas iš esminių dalykų yra ekonomikos augimas. Kuo ekonomiškai sveikesnis esi, tuo mažiau korumpuotas“, – dėstė svečias ir pabrėžė, kad ekonomikai svyruojant stabilumą turėtų užtikrinti patikimi politikos lyderiai.

Nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ tiria ir analizuoja korupcijos apraiškas įvairiose pasaulio valstybėse įvairiose srityse bei sektoriuose.