Vežėjų asociacijos „Linava“ duomenimis, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, tolimojo susisiekimo autobusais važinėjančių keleivių žymiai sumažėjo: pernai per panašų laikotarpį buvo vežta 11 mln. keleivių, o šiemet – 9 mln. keleivių.
„Rodikliai blogėja ir panašu, kad artimiausiu metu jokių optimistinių prognozių nebus“, – pasakojo „Linavos“ generalinis sekretorius Valdas Gilys. Jo tvirtinimu, vežėjų nedžiugina ir nuo rugsėjo didėsiantis pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Metų pradžioje jau turėjome smūgį, kai lengvatinį 5 proc. PVM valstybė padidino iki 19 proc. Nuo rugsėjo PVM didinamas dar iki 21 proc. Žinoma, šį skirtumą turės padengti keleiviai, pirksiantys brangesnius bilietus“, – sakė V.Gilys.
Neatmetu ir tos galimybės, kad bus palikti tik svarbiausi, daugiausia keleivių sutraukiantys maršrutai, o kitų bus atsisakoma.
Keleivių mažėjimą jaučia ir „Lietuvos geležinkeliai“. „40 proc. mūsų keleivių „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis naudojasi darbo reikalais. Dėl blogėjančios ekonominės situacijos kai kurie žmonės prarado darbą, todėl jiems paprasčiausiai nebereikia važinėti, taip pat sumažėjo kelionių verslo reikalais“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas.
Nors „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) dar neapibendrino vasaros rezultatų, D.Žebrauskas pastebėjo, kad kiekvieną vasarą mažėja keleivių, važinėjančių darbo reikalais.
„Maždaug stabilius rodiklius padeda išlaikyti populiarumo sulaukiančios vasaros akcijos: nuolaidos jaunimui, linija iki Kretingos ir iš ten į vasaros sostinę Palangą vežantis autobusas“, – pasakojo D.Žebrauskas.
Tačiau pasibaigus šiltajam sezonui situacija vargu ar pagerės, mat Lietuva įsipareigojo nuo gruodžio pradžios vykdyti Europos Sąjungos direktyvą, kurios nuostatose numatyta, kad pelnu, gaunamu iš krovinių pervežimo traukiniais, negalima dengti keleivinių traukinių patiriamų nuostolių. Būtent taip iki šiol stengdavosi išsilaikyti šimtamilijoninius nuostolius patiriantys ir 4 mln. keleivių vietos maršrutais per metus vežantys LG.
Karpys reisus
„Greičiausiai bus rengiamas konkursas keleivių vežimo paslaugai pirkti ir jį laimėjusi įmonė už biudžeto pinigus veš keleivius. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė, turinti apsispręsti artimiausiu metu, skirs nedaug pinigų“, – „15min“ sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jo tvirtinimu, bus ieškoma ir kitų išeičių, iš kurių realiausia – karpyti maršrutus.
„Neatmetu ir tos galimybės, kad bus palikti tik svarbiausi, daugiausia keleivių sutraukiantys maršrutai, o kitų bus atsisakoma“, – sakė E.Masiulis.
Pasak LG Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo komercijai D.Žebrausko, šiuo metu daugiausia keleivių sulaukia traukiniai, kursuojantys tarp Vilniaus ir Klaipėdos bei Vilniaus ir Kauno, tačiau jie yra ir nuostolingiausi. „Paradoksalu, tačiau trumpą atstumą važiuojantys traukiniai finansiškai naudingesni nei važiuojantys ilgą, nes ir sąnaudos mažesnės“, – teigė D.Žebrauskas.
Smuko ir tarptautiniai pervežimai
Mažiau keliauja ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Tai rodo sumažėję tarptautinių keleivių vežimo skaičiai. Anot „Linavos“ atstovo V.Gilio, geriausiai tai atspindi nuo 80 iki 40 sumažėjęs tarptautinių keleivių maršrutų skaičius. „Čia jau bendra socialinė problema“, – apibendrino V.Gilys. Jo tvirtinimu, dėl išaugusio PVM ir galbūt pakilsiančių degalų kainų pabrangus autobusų bilietams keleivių dar turėtų sumažėti.
„Ekonominės aplinkybės lėmė, kad ir tarptautiniais traukiniais keliauja vis mažiau žmonių. Į užsienį žmonės dažniausiai keliauja pramogauti, o sunkmečiu šioje srityje ypač taupoma“, – sakė LG atstovas D.Žebrauskas. Jo tvirtinimu, labiausiai jaučiamas sumažėjęs keliaujančių iš ir į Rusiją skaičius.
Paklaustas, ar neatgaivintų žmonių noro keliauti LG prisijungimas prie transeuropinio geležinkelių tinklo, kuris šiuo metu baigiasi ties Lenkijos siena, D.Žebrauskas sakė, kad tai turėtų padėti. „Lietuva šiuo metu rengia projektą „Rail Baltica“, kuris turėtų padėti prisijungti prie transeuropinio tinklo. Planuojama iki 2014 metų nutiesti liniją iki Marijampolės, o dar po kelerių metų – iki Kauno“, – sakė D.Žebrauskas. Tiesa, nei jis, nei susisiekimo ministras negalėjo garantuoti, kad sunkmetis nepakoreguos numatytų terminų.
Atsinaujinti neplanuoja
Anot E.Masiulio, keleivių domėjimąsi traukiniais paskatintų ir technikos modernizavimas, patogesnių vagonų įsigijimas. „Be abejo, svarbi ir aptarnavimo personalo kultūra“, – sakė ministras.
Tačiau artimiausiu metu LG technikos atnaujinti neketina. Nežada atsinaujinti ir autobusais keleivius vežančios bendrovės. „Tam pinigų tikrai artimiausiu metu nenumatyta. Gerai, jei suremontuoti pavyksta – juk ir remonto darbai pabrango, ir detalės“, – sakė V.Gilys.
Į oro uostą veš taip, kaip vežė
Pernai gruodį pradėjęs kursuoti traukinukas tarp centrinės Vilniaus geležinkelio stoties ir oro uosto didelės naudos neatnešė.
„Taip jau sutapo, kad paleidus šią liniją oro uostą užklupo bėdos ir sumažėjo skrydžių, taigi – ir mūsų keleivių. Jau sumažinome reisų skaičių. Anksčiau per dieną į abi puse traukinys važiuodavo 34 kartus, o dabar – tik 16 kartų. Per parą šiuo maršrutu vežame apie 150 keleivių“, – pasakojo D.Žebrauskas.
Paklaustas, ar neverta iš viso atsisakyti nuostolingo reiso, D.Žebrauskas sakė, jog tokių planų nėra. „Tikimės, kad oro uostas atsigaus, todėl stengiamės išlaikyti šį reisą, nes pagerėjus situacijai vėl reikėtų nemažai išlaidų informacijos kampanijai apie naujai pradėjusį važiuoti traukinį“, – teigė D.Žebrauskas. Jo tvirtinimu, išlaikant bent jau kelis reisus per dieną žmonės vis tiek įpras, kad traukinys kursuoja, vėliau nebereikės reklamos.
Kas geriau?
Traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą nuvykti užtrunka apie 4 val. 30 min. ir kainuoja 50,30 Lt. Iš sostinės į Kauną (šiuo metu traukinys važiuoja iki stoties Kaunas I, – aut. past.) traukinys važiuoja apie valandą ir kainuoja 15–19,4 Lt.
Autobusu nuvykti į uostamiestį užtrunka apie 4 val. ir kainuoja 59–69 Lt. Į Kauną autobusu keliaujama mažiausiai 1,5 valandos ir už bilietą mokama apie 23 Lt.
