„Mes manome, kad vidaus sandorius reikia suspenduoti“, – trečiadienį parlamentiniame Audito komitete pristatydama VPT veiklą bei esmines problemas šioje srityje, pareiškė D.Vilytė.
Pernai vidaus sandorių apyvarta siekė 301 mln. eurų, bet, D.Vilytės teigimu, dėl paslaugų, už kurias sumoka gyventojai, pirkimo, ta vertė gali pasiekti ir 0,5 mlrd. eurų.
Anot jos, Seime pradėjus svarstyti naują viešųjų pirkimų reguliavimo tvarką, valstybinės ir savivaldybės įmonės suskubo aktyviai sudarinėti vidaus sandorius, todėl šiemet viešųjų pirkimų procedūrų metu vidaus sandorių ketinama sudaryti daugiausia per pastaruosius kelerius metus. Anot D.Vilytės, praėjusios kadencijos Seime pradėtos svarstyti pataisos nenumato vidaus sandorių naikinimo.
„Šiais metais, kadangi vyko diskusija, ar naujos redakcijos įstatyme liks nuostatos dėl vidaus sandorių ar neliks, jų iki spalio 13 dienos paprašyta sudaryti 437 – beveik dvigubai daugiau ne anksčiau“, – sakė D.Vilytė. Anot jos, pernai buvo sudarytas 271 vidaus sandoris.
Pasak D.Vilytės, atėjo laikas atsisakyti vidaus sandorių, nes perkančiosios organizacijos iškreipė jų paskirtį.
„Vidaus sandorių institutas turėtų būti geras ir patogus instrumentas, palengvinantis galimybę greitai nusipirkti paslaugas ir prekes. Bet tai kas atsitiko Lietuvoje – vidaus sandoriai įgavo iškreiptą vaizdą, perkančiosios organizacijos iš savo dukterinių ar pavaldžių įmonių perka paslaugas, bet realybėje tai nevyksta, paskui tas pačias paslaugas perperka rinkoje. (....) Didžiausias bėdas matome su dvejomis valstybinėmis įmonėmis – „Lietuvos geležinkeliais“ ir „Lietuvos energija“, – komiteto posėdyje sakė D.Vilytė.
STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnys specialistas Valerijus Keldanovičius komiteto posėdyje irgi tvirtino manąs, kad vidaus sandorių turi būti atsisakyta.
„Jie turi būti eliminuojami“, – komiteto nariams tvirtino V.Keldanovičius.
Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Pavelas Jacunskis teigė, kad vidaus sandoriais yra piktnaudžiaujama, privilegijuojamos savivaldybių įmonės ir tokiomis sutartimis eliminuojama galimybė pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda.
„Teismai kol kas irgi palaiko poziciją, kad vidaus sandoriai – teisiškai ydinga priemonė“, – komiteto posėdyje pabrėžė P.Jacunskis.
Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė Audito komiteto nariams teigė, kad vidaus sandoriai savivaldybėse tampa savotišku savivaldybių įmonių finansavimo šaltiniu.
D.Vilytė po komiteto posėdžio BNS teigė, kad atlikus 2015 metų vidaus sandorių analizę, buvo nustatyta, jog sudarant vidaus sandorius buvo perkamos ir tos prekės bei paslaugos, kurių perkančiosios organizacijos galėjo laisvai įsigyti rinkoje.
„Motyvų, kurie būtų ekonomiškai pagrindžiami ir sveiko proto, kad tai (vidaus sandoriai – BNS) yra efektyvu, nes neišgirstame“, – BNS tvirtino D.Vilytė. Tačiau, anot jos, VTP privalo išduoti leidimus tokiems sandoriams, nes kitaip tarnyba, kuriai įstatymas kol kas nėra suteikęs teisės prašyti perkančiosios organizacijos įrodyti tokio sandorio efektyvumą, bus duodama į teismą.
Daugiausia vidaus sandorių 2015-aisiais sudarė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Raseinių savivaldybė.
Daugiausia vidaus sandorių 2015-aisiais sudarė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Raseinių savivaldybė.
Pasak D.Vilytės, jei vidaus sandoriai nuo 2017 metų pradžios bus uždrausti, jau sudarytos sutartys būtų palaipsniui nutraukiamos. Pereinamasis laikotarpis, pasak jos, galėtų siekti metus ar dvejus tais atvejais, jeigu vidaus sandorai būtų sudaryti ilgam laikotarpiui – pavyzdžiui 7-10 metų.
„Viešiesiems pirkimams paprastai sudaromos sutartys maksimaliai trejiems metams, su galimybe jas pratęsti, o čia tokie šuoliai – sąmoningai sudaromi tokie kiekiai vidaus sandorių, projektuojama į ateitį“, – BNS teigė VPT vadovė.
Pasak D.Vilytės, VPT pernai neleido vykdyti maždaug 2 proc. vidaus sandorių.
