Prieš kurį laiką į savivaldybę sukviesti Vilniaus gydymo įstaigų vadovai sužinojo, kad aprūpinti ligonines bei poliklinikas medikamentais, tvarsliavomis bei reagentais nori pati merija. Dabar šias prekes gydymo įstaigos įsigyja pačios, skelbdamos viešuosius pirkimus.
Savivaldybės atstovai pripažįsta, kad sutarimo su įstaigų vadovais kol kas nėra. „Medicinos įstaigos nerodo daug geranoriškumo ir noro, kad savivaldybė vykdytų tuos viešuosius pirkimus. Neabejoju, bus dar daug ginčų. Gydymo įstaigos mano, kad viešuosius pirkimus gali vykdyti geriau nei savivaldybė“, – „15min“ sakė sostinės vicemeras Jonas Pinskus.
Tikisi sutaupyti
Prieš šešerius metus sostinės taryba nustatė, kad merija viešuosius pirkimus jai pavaldžioms įstaigoms organizuoja tuomet, kai iš savo biudžeto apmoka pusę pirkinio kainos, kai prekės perkamos už Europos Sąjungos lėšas, arba kai pirkinio kaina yra didesnė nei 1,4 mln. Lt.
Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Erikas Bėrontas „15min“ sakė, kad iš medicinos įstaigų perimti viešuosius pirkimus norima dėl to, kad perkant didelį kiekį vaistų ir medicinos įrangos, galima tikėtis mažesnių kainų.
Su savivaldybės atstovais kalbame kiekvieną savaitę. Jie mums pranešė, kad elektros pirkimo neįvykdys. Priežasčių nenurodė. Atrodo, kad konkursą turėsime skelbti patys. Taigi šis laukimas buvo tuščias laiko gaišimas, – sako R.Keblas.
„Jeigu medikamentus perka viena įstaiga, jai taikomi vieni įkainiai, tačiau perkant visoms centralizuotai, jau galima tikėtis, kad prekės bus pigesnės. Mes matome galimybę sutaupyti. Neketiname perimti visų viešųjų pirkimų, tiesiog žiūrime, ką įstaigos dažniausiai perka ir norime pasiekti, kad tai atsieitų pigiau“, – dėstė E.Bėrontas.
Jis priminė, kad didžioji dalis savivaldybės organizuojamų viešųjų pirkimų perkelta į elektroninę erdvę – jie vykdomi per Centrinę projektų valdymo agentūrą. E.Bėronto įsitikinimu, tai leistų viešuosius pirkimus įvykdyti greitai ir paprastai.
Nesugeba vykdyti konkursų
Tačiau Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktorius Rimantas Keblas savivaldybės ketinimus vertina be entuziazmo. Jis neprieštarautų, kad merija perimtų viešuosius pirkimus, tik jeigu jie būtų atliekami „tvarkingai ir laiku“. „Tačiau mūsų patirtis rodo, kad konkursų tinkamai vykdyti jie tiesiog nesugeba“, – sakė jis.
Anot gydymo įstaigos vadovo, medikai jau nuo kovo mėnesio bergždžiai laukia rentgeno aparato, kurio pirkimą turėjo įvykdyti savivaldybė, tačiau iki šiol nesugebėjo paskelbti viešojo konkurso.
R.Keblo teigimu, merija neįvykdė ir viešojo konkurso elektros energijai pirkti. „Su savivaldybės atstovais kalbame kiekvieną savaitę. Jie mums pranešė, kad elektros pirkimo neįvykdys. Priežasčių nenurodė, neįvykdys ir viskas. Atrodo, kad konkursą turėsime skelbti patys. Taigi šis laukimas buvo tuščias laiko gaišimas, – piktinosi direktorius. – Mes jau pradėjome vykdyti viešuosius konkursus kitiems metams, vienas konkursas užtrunka 4–5 mėnesius. Jeigu savivaldybės atstovai tik dabar pradeda teirautis dėl pirkimų centralizavimo, aš neįsivaizduoju, kaip jie viską spės.“
Atsakomybė – direktoriams
Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys, kalbėdamas su „15min“, abejojo, ar merijai pavyktų visas miesto gydymo įstaigas aprūpinti tinkamomis darbo priemonėmis.
„Kiekvienoje įstaigoje naudojami skirtingi biocheminiai analizatoriai, todėl jų visoms poliklinikoms ir ligoninėms nepripirksi. Kartais situacija pasikeičia ir prireikia nenumatytos prekės, kuriai įsigyti turime pusę dienos arba parą. Jeigu tokį pirkimą vykdytų savivaldybė, tai galėtų užtrukti ir porą savaičių“, – kalbėjo J.Kairys.
Jis atkreipė dėmesį, kad merija negalės centralizuotai vykdyti medikamentų ar kitų prekių viešųjų pirkimų be gydymo įstaigų vadovų įgaliojimo. Vėliau, kai konkursas įvyks, sutartį su tiekėju pasirašys taip pat įstaigos vadovas.
„Tad, jeigu paaiškės, kad viešasis pirkimas vyko neskaidriai, visa atsakomybė kris įstaigų direktoriams, į teismus eis ne savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus atstovai, o įstaigų direktoriai“, – dėstė J.Kairys.
Jis pridūrė, kad jeigu savivaldybė įrodys, jog ji sugebės prekes nupirkti pigiau, jis sutiks, kad būtų vykdomas centralizuotas viešasis pirkimas.
Vieni skundžia kitus
Vicemero J.Pinskaus teigimu, savivaldybė nori pati gydymo įstaigoms pirkti prekes, nes sulaukia daug skundų dėl jų vykdomų konkursų skaidrumo.
„Vieni konkurso dalyviai skundžia kitus, skundžia konkursų organizatorius, kad jie pritaiko konkurso sąlygas vienai bendrovei. Todėl ir sugalvojome perimti“, – pabrėžė J.Pinskus.
Paklaustas, kaip savivaldybė vykdys didelės apimties viešuosius pirkimus, kai neįvykdo kur kas mažesnių, kaip nutiko su Vilniaus miesto universitetine ligonine, savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas E.Bėrontas aiškino, kad lengviausia rasti vieną pavyzdį ir juo remiantis iš anksto pasmerkti merijos planus. „Savivaldybė yra viena didžiausių perkančiųjų organizacijų, be to, neturime daug pavyzdžių, kad nepavyko įvykdyti viešojo pirkimo. Žinoma, visko būna – ir skundų, ir pretenzijų. Tačiau kas nedirba, tas neklysta“, – pabrėžė jis.
Pirko iš vyro
Neseniai paaiškėjo, kad Karoliniškių poliklinikos skelbiamus viešuosius konkursus dažnai laimi bendrovė „Limeta“. Šios bendrovės akcininkas ir valdybos pirmininkas – Kęstutis Kutkauskas, poliklinikai nuo 2009 metų pabaigos vadovaujančios Jelenos Kutkauskienės sutuoktinis. Skelbiama, kad per tą laiką, kai J.Kutkauskienė sėdi poliklinikos vadovo kėdėje, minėtoji bendrovė laimėjo 13 viešųjų konkursų, kurių vertė – apie 2 mln. Lt. Sostinės meras Artūras Zuokas sakė, kad perkėlus viešuosius pirkimus į elektroninę erdvę, galima būtų išvengti neskaidrių sandorių arba interesų konflikto.
