Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus Rotušės požemių paslaptis saugo nepriteklius (papildyta)

Ekskursijos akimirkos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Ekskursijos akimirka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiuo metu yra ištyrinėta tik trečdalis po Vilniaus Rotuše esančių rūsių. Rotušės valdytojai viliasi, kad atsiras pinigų likusių patalpų tyrinėjimui ir valymui, kad su požeminiu Vilniumi galėtų susipažinti ir lankytojai.

„Šį pavasarį išvežėme paskutinius šiukšlių ir remonto likučius. Kai kurių rūsių, be Rotušės darbuotojų, dar nematė niekas“, – į ekskursiją po požemius susirinkusiems žurnalistams sakė Vilniaus Rotušės valdytojas Jonas Jonynas.

Jis pridūrė, kad lankytojams pritaikytų patalpų požemyje galėtų būti ir daugiau, jeigu būtų skirta lėšų likusių erdvių tvarkymui. „Kas yra likusiuose rūsiuose, mes ir patys nežinome. Darbams būtino finansavimo ieškome ne vienerius metus“, – skundėsi J.Jonynas.

Rotušės valdytojai anksčiau yra teigę, kad rūsių sutvarkymui reikėtų bent 1 mln. litų. Teigiama, kad visų rusių po Rotuše plotas siekia 1 tūkst. kvadratinių metrų. Netyrinėta dalis šiuo metu yra užmūryta.

Pasak Vilniaus Rotušės ceremonmeisterio Sauliaus Pilinkaus, per metus į požemį nusileidžia daugiau kaip 70 ekskursijų, dažniausiai čia lankosi moksleiviai. „Smagiausia būna tada, kai rūsius apžiūrinėja nedaug žmonių. Nepamirštamų potyrių galima patirti čia klaidžiojant tamsoje“, – pridūrė jis.

Rotušės valdytojai žurnalistams aprodė senąjį įėjimą į Rotušę, kuris buvo užmūrytas per 1788 – 1799 metais darytą Rotušės rekonstrukciją pagal Lauryno Stuokos – Gucevičiaus projektą. Išliko ir dvi septynioliktame šimtmetyje pastatytų laiptų pakopos. 

„Buvo ne taip paprasta gauti leidimą atidaryti šį seną įėjimą į rūsius. Tačiau pavyko įkalbėti paveldosaugininkus, kad reikia leistį jį pamatyti ir žmonėms. Juk saugojimas vien dėl to, kad saugoti, yra beprasmiškas“, – sakė Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. Jis vylėsi, kad ilgainiui pro šį įėjimą į požemius galės patekti lankytojai. 

Gaila, kad per pastaruosius ketverius metus šios patalpos buvo tik išvalytos. Daugiau nieko nebuvo daroma“, – sakė V.Karčiauskas.  

Viename iš rūsių ilgus metus stovėjo galinga elektros transformatorinė, elektra aprūpindavusi visą senamiestį. Ji buvo demontuota tik 2006 metais vykusios Rotušės aikštės rekonstrukcijos metu. „Gaila, kad unikali įranga, dėl savo gabaritų, netapo technikos arba energetikos muziejaus nuosavybe. Kaip mes tarpusavyje juokaujame, taip nutiko, matyt, ir dėl to, kad ji buvo padaryta iš spalvotojo metalo“, – sakė S.Pilinkus.  

Jis papasakojo, kad valant vieną iš rūsių prieš 7 metus buvo rastos dėžės su dokumentais. “Paaiškėjo, kad tai – archeologiniai radiniai. Tai buvo prieškario kasinėjimų Katedros aikštėje medžiaga. Dalis jų dabar eksponuojama Lietuvos nacionaliniame muziejuje“, – pridūrė jis.  

Rūsiuose galima pamatyti iki rekonstrukcijų stovėjusios senosios Vilniaus Rotušės sieną. Ilgu siauru koridoriumi galima patekti į patalpą, kuri buvo įrengta kaip slėptuvė nuo bombų. Čia eksponuojamos paties S.Pilinkaus surinktos senovinės plytos, ant kurių matyti įvairių gyvūnų pėdų bei kanopų antspaudai. „Kiekviena jų turi savo istoriją. Plytos surinktos ir iš aplinkinių kraštų. Antspaudai matosi todėl, kad suformuotos plytos būdavo paliekamos išdžiūti ant saulės“, – paaiškino jis. S.Pilinkaus teigimu, vėliau plytos turėtų būti perkeltos į muziejų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min