Visiškai sutvarkytas ir galutinai paruoštas mieste kol kas veikia vienas „žaliasis koridorius“: Žaliasis tiltas–oro uostas. Kaip rodo „Siemens“ surinkti statistiniai duomenys, šiuo maršrutu automobiliai juda apie 30 proc. greičiau nei 2006-aisiais.
„Iš oro uosto į miesto centrą galima patekti per 10 minučių. Tai tikrai geras rezultatas, palyginti su tuo, kas buvo“, – konstatavo už šviesoforų projektą atsakingas Saulius Bartkevičius.
Artimiausiu metu visu pajėgumu ketinama paleisti ir kitus 6 miesto koridorius. Visi jie šiuo metu gali veikti keturiais rėžimais – dieniniu, naktiniu bei rytinio ir vakarinio piko. Ketinama juos pervesti į trečią lygį, kai sistema automatiškai realiu laiku stebės eismą ir galės koreguoti šviesoforų darbą. Kol kas tai daryti gali tik pirmasis koridorius.
Šalia planuojamų 6 pagrindinių koridorių šviesoforai yra derinami ir Laisvės prospekte–Ateities gatvėje, Justiniškių gatvėje, Ozo ir Ukmergės gatvėse.
Vilniui šviesoforų sistema per dešimt metų turėtų kainuoti apie 145 mln. Lt. Tikinama, kad įdiegus eismo valdymo sistemą miestas kasmet galėtų sutaupyti apie 19 mln. Lt. „Šis skaičius gali didėti, nes dabar matome, kad gali pavykti pasiekti ne 15 proc. sistemos efektyvumą, o jį padidinti iki 20, o ateityje ir iki 30 proc.“, – sakė K.Čiplys. Vilniui šviesoforų sistema per dešimt metų turėtų kainuoti apie 145 mln. Lt. Tikinama, kad įdiegus eismo valdymą miestas kasmet galėtų sutaupyti apie 19 mln. Lt.
Eismo dalyviai nekultūringi
Šviesoforų derinimo darbai erzina dalį miestiečių, tačiau „Siemens“ atstovai tikina, kad sistema sudėtinga ir per naktį veikti pradėti negali. „Dažniau eismą labai trikdo ir nedrausmingi dalyviai. Tai pačios mažiausios smulkmenos, tačiau gali išmušti visą sistemą“, – tikino „Siemens“ transporto ir pramonės sprendimų direktorius Kęstutis Čiplys.
Sistemą derinantiems specialistams galvos skausmą kelia ne vietoje vaikštinėjantys pėstieji, smulkios avarijos, užkemšančios gatves. „Ne veltui mieste atsirado tiek daug šviesoforų. Norint suvaldyti chaotišką eismą reikia reguliuoti visus dalyvius“, – aiškino K.Čiplys.
Anot įmonės atstovų, tokio paties dydžio kaip Vilnius Vokietijos miesto Brėmeno gatvėse šiuo metu yra dvigubai daugiau šviesoforų ir planuojama statyti dar.
Naikins rodykles
Valdydami eismą „Siemens“ atstovai siūlys naikinti ir dalį žaliųjų rodyklių, leidžiančių vairuotojams sukti į dešinę, kai dega raudonas šviesoforo signalas.
„Kai kiekviena sankryža veikė savaip, spūstis buvo bandoma spręsti padarant rodykles. Iš tikro jos neša labai mažai naudos, o nekontroliuojami vairuotojai sukelia eismo problemų, rikiuojasi netinkamu metu, užstato perėjas“ , – aiškino S.Bartkevičius.
Pasak specialisto, žalių rodyklių efektyvumas nesiekia 10 proc., o piko metu tokie per raudoną signalą sukantys vairuotojai sukelia daugiau problemų nei gauna naudos. Žalias lenteles turėtų pakeisti žalios šviesoforo rodyklės.
„Žalieji koridoriai“ sostinėje:
I: Vilniaus oro uostas – Žaliasis tiltas
II: Žaliasis tiltas – Kalvarijų g. – Kareivių g.
III: Žaliasis tiltas – Arsenalo g. – Antakalnio g. – Nemenčinės pl. (iki Saulėtekio al.)
IV-as: J. Basanavičiaus g. (nuo Švitrigailos g.) – Savanorių pr. (iki Riovonių g.)
V: Vasario 16-osios g. – Tauro g. – Šopeno g. – Pylimo g. – Jakšto g.
VI: T. Narbuto g. – Kęstučio g. – Vytauto g. (Žvėrynas)
