Valdininkai ginasi, kad sprendimai dar nepriimti, tačiau vis dėlto neneigia – pokyčių po miestą važinėjančio transporto sistemoje neišvengiamai bus.
Savivaldybės skaičiavimais, dėl po miestą kursuojančių mikroautobusų sostinės visuomeninis transportas per metus netenka apie 18–20 mln. Lt pajamų. „Tai būtų pinigai, kurie gerintų miesto visuomeninio transporto kokybę, jis taptų labiau prieinamas“, – tikino Vilniaus meras Artūras Zuokas, tačiau tuoj pat pridūrė – radikalių sprendimų nepasiruošus niekas nepriims.
Vienas iš būtinų sprendimų, norint keisti transporto sistemą mieste, valandinio bilieto įvedimas. Turint tokį bilietą net ir persėdant iš mikroautobuso į autobusą ar troleibusą netektų dukart mokėti už kelionę. Taip pat svarstoma galimybė turėti bendrus bilietus visose po miestą važinėjančiose transporto priemonėse.
Meras užtikrino, kad miestas pats neketina pirkti mikroautobusų: „Mikroautobusai nėra visuomeninis transportas, neatitinka jam keliamų reikalavimų. Tai yra tam tikra tarpinė forma, kuri būdinga postsovietinėms ar besivystančioms šalims.“
Dalis maršrutų, kuriais važinėjančių vežėjų sutartys dar nesibaigia, išliks. Planuojama įvesti ir naujų tose miesto dalyse, kur nevažinėja visuomeninis miesto transportas. „Bet tikrai nebus taip, kad viena gatve, tarkime, Kalvarijų, važiuos dešimt autobusų ir troleibusų ir dar dešimt mikroautobusų. Ieškosime variantų, kurie palaipsniui leistų gerinti visuomeninio transporto kokybę ir nepabrangintų žmogui kelionės“, – žadėjo A.Zuokas.
