Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniečiai kenčia nuo psichologinio smurto darbo vietoje

Darbo vieta
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Būsimiems darbuotojams svarbus įmonės kuriamas įvaizdis apie save.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Higienos instituto atlikto tyrimo rezultatai rodė, kad vilniečiai darbo vietose dažnai patiria psichologinį smurtą. Per tyrimą apklausti atsitiktinai atrinkti dirbantys vilniečiai. Tyrimo tikslas – įvertinti psichologinio smurto darbo vietose paplitimą, reiškos formas ir ryšį su smurto rizikos veiksniais.

Buvo tiriamos kelios psichologinio smurto apraiškos: žodinė agresija, ujimas, priekabiavimas, grasinimas. Tyrimu buvo nustatomas šių apraiškų dažnis Vilniaus įmonėse ir įstaigose. Kalbėta beveik su 2 000 vilniečių, tačiau iš jų apie 900 atsisakė dalyvauti, o 700 neatitiko tiriamosios grupės reikalavimų – buvo bedarbiai ar paskutinėje darbovietėje dirbo trumpiau negu 12 mėnesių. Todėl analizuoti 201 moters ir 114 vyrų apklausos duomenys.

„Atliekant tyrimą nustatyta, kad 46 proc. apklaustų moterų ir 43 proc. vyrų darbe patiria vieną ar daugiau psichologinio smurto apraiškų. Dažniausia psichologinio smurto forma yra žeminimas (33 proc. moterų ir 28 proc. vyrų). Pasikartojantį užgaulų elgesį (ujimą) darbo vietose patiria 21 proc. moterų ir 19 proc. vyrų, priekabiavimą – 14 proc. moterų bei 11 proc. vyrų”, – komentavo rezultatus biomedicinos mokslų daktarė Birutė Pajarskienė.

73 proc. priekabiavimą patyrusių vyrų ir 38 proc. moterų teigė, kad dažniausiai darbe priekabiaujama dėl kitos nuomonės ir įsitikinimų.

73 proc. priekabiavimą patyrusių vyrų ir 38 proc. moterų teigė, kad dažniausiai darbe priekabiaujama dėl kitos nuomonės ir įsitikinimų. Taip pat nustatyta, kad seksualinį priekabiavimą darbe patiria tik moterys ir tai sudaro 28 proc. priekabiavimą patyrusių moterų. Tačiau vyrams dažniau grasinima (17 proc.), palyginti su moterimis (15 proc.).

„Dažniausiai moterims grasino ir priekabiavo klientai, pacientai, gyventojai ir kiti įstaigoje nedirbantys asmenys. O vyrai teigė, kad dažniausiai grasino ir priekabiavo vadovai“, – kalbėjo dr. B.Pajarskienė.

Tyrimas parodė, kad teisingumo darbe nebuvimas, konfliktai, neaiškus vaidmuo darbe ir netinkamas vadovavimo stilius didina psichologinio smurto darbo vietose riziką. Dėl šių priežasčių tikimybė patirti darbe psichologinį smurtą padidėja iki 4 kartų, o dėl didelio darbo krūvio – iki 3 kartų.

„Apmaudu, kad Lietuvoje smurto darbo vietose valdymui iki šiol neskiriama pakankamai dėmesio, nors teisės aktas  „Psichosocialinių  rizikos  veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai" jau nuo 2005 metų įpareigojo darbdavius įvertinti smurto keliamą riziką darbuotojų sveikatai ir imtis veiksmų šiai rizikai mažinti, šalinti. Tačiau labai džiaugiamės, kad šiuo tyrimu susidomėjo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros mokslininkai ir pasiūlė bendradarbiauti, tęsti tyrimą Klaipėdos mieste. Šiuo metu tyrimas Klaipėdoje jau pradėtas. Tikimės aktyvaus gyventojų dalyvavimo”, – sakė B.Pajarskienė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min