Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniuje įteikti apdovanojimai Lietuvos bičiuliams iš Lenkijos: žurnalistui Adamui Michnikui ir profesoriui Bogdanui Schlachtai

Apdovanojimų ceremonija Chodkevičių rūmuose.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Apdovanojimų ceremonija Chodkevičių rūmuose. Statulėlė Adamo Michniko rankose
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Penktadienio pavakarę Vilniaus Chodkevičių rūmuose iškilmingai įteikti pirmieji Jerzy Giedroyco forumo apdovanojimai. Juos gavo du lenkai, įvertinti už viso gyvenimo nuopelnus tiesiant tiltus tarp lietuvių ir lenkų: žurnalistas ir dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktorius Adamas Michnikas bei Krokuvos Jogailos universiteto profesorius Bogdanas Schlachta.

Prieš pusantrų metų šimto Lietuvos ir šimto Lenkijos intelektualų Druskininkuose įsteigtas J.Giedroyco forumas gegužės 23-osios vakarą įteikė pirmuosius savo apdovanojimus už viso gyvenimo nuopelnus tiesiant tiltus tarp lietuvių ir lenkų.

Šį tikslą J.Giedroyco forumas perėmė iš Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo. Pastarojo valdybos pirmininkė Gražina Drėmaitė tapo aktyvia ir forumo valdybos nare. Pirmosios apdovanojimų ceremonijos metu G.Drėmaitė kalbėjo apie tai, kad dar 2001 metais buvo sutarta skirti tokį apdovanojimą. Tuomet apdovanojimus teikė ir renginį globojo abiejų šalių prezidentai.

Apdovanojami intelektualai

J.Giedroyco forumo Lietuvos valdybos pirmininkas, profesorius, istorikas Alvydas Nikžentaitis pasakojo, kad šį apdovanojimą gali gauti tik asmenys – intelektualai, prisidėję prie mūsų tautų santykių gerinimo. „Lietuvoje statulėlės bus teikiamos lenkams, o kitąmet Lenkijoje bus apdovanoti lietuviai“, – sakė A.Nikžentaitis.

Pirmiesiems laureatams įteiktos Lenkijos skulptoriaus Stefano Werzbickio sukurtos Ąžuolo statulėlės. „Bekurdamas tą karališką ąžuolą turėjau daug problemų. Turime glaudžiai surištą istoriją. Bet mūsų tautos neturi simbolių, kuriuos galėtume rodyti. Atsitiktinai išgirdau apie karališką ąžuolą, kuris augo Augustavo girioje iki XIX amžiaus. Karališkas, nes po juo ilsėjosi Vytautas ir Jogaila po medžioklės. Iš kitos pusės suradau, kad tai vienintelis žodis, kurio pirmoji raidė turi nosinę tiek lietuvių, tiek lenkų kalbose. Manau, ateityje mus jungs visi žodžiai, visos raidės ir net šauktukai“, – nuotaikingai statulėlės istoriją papasakojo skulptorius.

Pirmasis J.Giedroyco premijos laureatas – didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ kūrėjas ir vyriausiasis redaktorius, garsus visame pasaulyje publicistas ir Lietuvos draugas A.Michnikas.

T.Venclova: A.Michnikas lyg revoliucijos Gavrošas

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Tomas Venclova
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Tomas Venclova

Apie jį poetas, publicistas, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova kalbėjo taip: „Man tenka neeilinė garbė tarti žodį apie šitą žymų asmenį. Prisideda ir asmeninis džiaugsmas, nes jau keturis dešimtmečius esame kolegos, bendraminčiai ir draugai. Lenkijoje jis stovi šalia Jaceko Kuronio, Lecho Walęsos ir kitų. 2000 metais jis buvo pripažintas vienu iš 20 įtakingiausių pasaulio žurnalistų. Yra gavęs daug apdovanojimų, bet vienas buvo pavadintas „Išlikti Michniku.“

Kaip pasakojo T.Venclova, A.Michnikas komunizmo laikais buvo užsitraukęs valdžios nemalonę, jam buvo užkirstas kelias į spaudą, nors vienas kitas jo straipsnis pasirodydavo pasirašius slapyvardžiu. Nuolat dalyvavo opozicinėje veikloje, nepaliko Lenkijos net tuomet, kai jam siūlyta, nes kitu atveju grėstų įkalinimas. Buvo ir kalinamas.

1988 metais jis įkūrė ir pradėjo leisti laikraštį „Gazeta Wyborcza“, kuris iki šiol yra svarbus viešosios nuomonės formuotojas. „Taigi pasveikinkime A.Michniką, mūsų laimėjusios ar laimėsiančios revoliucijos Gavrošą“, – kalbą baigė T.Venclova.

Priminė Krymą

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Adamas Michnikas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Adamas Michnikas

Pats A.Michnikas, tardamas padėkos žodį, neslėpė jaudulio. „Kai susitikome su T.Venclova 1977 metais, nei jis, nei aš negalvojome, kad kada nors toks susitikimas įvyks ir Lietuvos sostinėje Vilniuje. Aš bent jau tuo netikėjau. Tai tarsi laiminga pabaiga iš amerikietiško filmo“, – šypsodamasis kalbėjo A.Michnikas.

A.Michnikas savo kalboje neaplenkė ir šių dienų aktualijų bei prisipažino, kad jaučia pasididžiavimą savo šalimi, savo prezidentu, savo premjeru, savo tauta dėl vieningos pozicijos Ukrainos klausimu, visišką Rusijos agresijos atmetimą. Čia pat dabartinę Krymo anekciją ir kitus įvykius Ukrainoje susėjo su istorine patirtimi.

„Jeigu mūsų, lenkų, yra dešimt kartų daugiau, tai ir mūsų kaltė dėl netikusių santykių yra dešimt kartų didesnė. Turime suprasti, kuo lietuviams buvo Vilnius. Juk Lenkijoje niekas nežino, kas buvo Želigovskis, o čia žino kiekvienas vaikas. Turime šią pamoką išmokti“, – sakė A.Michnikas.

Profesoriaus bute – dešimtys lietuvių

Antrasis J.Giedroyco forumo premijos laureatas yra Krokuvos Jogailos universiteto profesorius ir didelis Lietuvos bei lietuvių bičiulis B.Schlachta.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Bogdanas Schlachta
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Bogdanas Schlachta

Apie jį apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius, J.Giedroyco forumo valdybos narys Alvydas Jokubaitis. „Lietuviai ir lenkai pastaruoju metu sukūrė tikrus pamišėlių namus, kuriuose nenutyla barniai ir nesantaika. B.Schlachta visada į tuos santykius įžengdavo tada, kai jo labiausiai reikėdavo“, – sakė A.Jokubaitis.

Anot profesoriaus, B.Schlachtos bute Krokuvoje sutilpdavo tiek lietuvių, kad tai reikėtų įrašyti į Gineso rekordų knygą. O jo žmona Marijana visus pavaišindavo turėdama vos kelis duonos kepaliukus. B.Schlachta yra išleidęs ne vieną leidinį, kuriuose pristatė Lietuvą, jos kultūrą, politinę sistemą ir tai yra geriausi mūsų šalies pristatymo pavyzdžiai Lenkijoje.

„Norėčiau savo kalbą užbaigti A.Mickevičiaus „Pono Tado“ vertimo į lietuvių kalbą eilute. Kadangi visi vertėjai meluoja, tad vertėjo į lietuvių kalbą dėka A.Mickevičiaus herojus sako tai, ko jis tikrai nesako lenkiškai: „Ne titulai svarbu, o tai, kad esam broliai“. Lietuviškas vertimas mums primena, kad dar neseniai, iki XIX a. pabaigos, lietuviai ir lenkai buvo broliai. B.Schlachta daug nuveikė, kad mes vėl būtume broliai“, – sakė A.Jokubaitis.

Ragino pažinti vieniems kitus

B.Schlachta, tardamas savo padėkos žodį, prisiminė leidinius, kuriuos jis kartu su bendraminčiais leido Lenkijoje apie Lietuvą, ir teigė puikiai prisimenąs, kaip daug tuomet lenkai sužinojo apie lietuvius ir Lietuvą. Prisiminė jis ir tą savo butą, kur tilpdavo tiek lietuvių.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Apdovanojimų ceremonija Chodkevičių rūmuose.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Apdovanojimų ceremonija Chodkevičių rūmuose.

„Labiausiai noriu padėkoti savo žmonai, kuri priėmė dešimtis lietuvių, juos pamaitindavo. Juk gyvenome tryse su vaiku 26 kv.m bute“, – kalbėjo B.Schlachta.

Jis teigė netikįs visiškos taikos idėja, tačiau teigė tikįs, kad lietuviai ir lenkai gali geriau vieni kitus pažinti. Ypač – valdžios atstovams.

Ceremonijos pabaigoje J.Giedroyco forumo Lenkijos vicepirmininkas Adamas Pomorskis priminė, kad Giedroyco pavadinimas turi dvejopą reikšmę: itin neigiamą dėl Giedraičių miestelyje vykusių įvykių ir itin teigiamą dėl J.Giedroyco veiklos.

„Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra lyg nevykusioje šeimoje: kalba vyksta tarsi ratu, o vartojamos tokios sąvokos kaip „tu visada“, „tu niekada“ ir t.t. Reikėtų tai pabaigti, o stengtis vieniems kitus pažinti, neieškant kito kaltės“, – pabrėžė A.Pomorskis.

Kitąmet panaši ceremonija bus surengta Lenkijoje ir apdovanojimai, kaip sakė A.Pomorskis, jau keliaus į lietuvių rankas.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min