Vakar pasitarti susirinkę sostinės gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkai, „Vilniaus energijos“, Vilniaus šilumos tinklų ir miesto valdžios atstovai, kaip reikiant susipyko. Emocijos liejosi per kraštus dėl daugiabučių šilumos punktų – bendrijų pirmininkai įsitikinę, kad šie yra jų namų nuosavybė, o ne Vilniaus šilumos tinklų, kaip tvirtina sostinės savivaldybė.
Pasijuto vergais
Vienos sostinės gyvenamųjų namų bendrijos pirmininkas Vytautas Eidukaitis piktinosi, esą savivaldybė gyventojus, kaip kokius vergus, išnuomojo privačiai įmonei kartu su šilumos punktais. Anot V.Eidukaičio, „Vilniaus energija“ tenori iš žmonių išpešti dar daugiau pinigų, todėl ir siekia šilumos punktus išsinuomoti iš Vilniaus šilumos tinklų.
„Tokia pati situacija būtų, jeigu savo namuose turėčiau seifą, kuriame laikinai gulėtų valdiški pinigai, o kažkas iš valdininkų laužtų duris, norėdamas paimti tuos pinigus. Kas tai – vagystė, įsilaužimas ar normalus veiksmas? Taip su mūsų šilumos punktais pasielgė Vilniaus savivaldybė. Vamzdynai priklauso namui, o punktai – jau ne“, – piktinosi bendrijos pirmininkas.
Punktus įrengė „Vilniaus energija“
Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento laikinasis direktorius Kęstutis Karosas nesutiko su nuomone, kad visi punktai priklauso gyventojams. Esą Vilniuje yra daugiau nei 6,7 tūkst. šilumos punktų. Iš jų 3,8 tūkst. punktų priklauso Vilniaus šilumos tinklams, 2,9 tūkst. yra gyventojų nuosavybė. Būtent priklausančius Vilniaus šilumos tinklams ir perima „Vilniaus energija“.
„Nauji šilumos punktai buvo įrengiami ne gyventojų, o „Vilniaus energijos“ lėšomis. Punktai įrengti, kai 2000 metais savivaldybėje buvo priimtas sprendimas panaikinti grupines boilerines ir kiekviename name įrengti šilumos punktą, kuriame būtų gaminamas karštas vanduo ir šiluma. Šį darbą pradėjo Vilniaus šilumos tinklai, o išnuomojus šilumos ūkį perėmė „Vilniaus energija“, – aiškino K.Karosas.
Kainų skirtumai
Anot V.Eidukaičio, šiuo metu vienos kilovatvalandės kaina tuose namuose, kur šilumos punktus prižiūri „Vilniaus energija“, yra dviem centais didesnė, negu tuose namuose, kuriuose šilumos punktais rūpinasi bendrijos. Atitinkamai, jeigu šiluma tiekiama iš individualių gyventojams priklausančių šilumos punktų, tarifas siekia 25,81 ct/KWh. Šilumos kaina, jeigu šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių punktų, sudaro 27,83 ct/kWh.
„Jeigu mums nepavyks susitarti su savivaldybe gražiuoju, tada mes eisime teisminiu keliu“, – tikino V.Eidukaitis.
K.Karosas gynėsi, kad „Vilniaus energija“, siekdama perimti Vilniaus šilumos tinklams priklausančius šilumos punktus, elgiasi pagal įstatymus. Esą būtent Šilumos ūkio įstatymas ir numato, kad šilumos tiekėjas privalo perimti ir eksploatuoti šilumos tinklams priklausančius punktus.
Seime rudenį ketinama svarstyti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, pagal kurias daugiabučių bendrijos gali būti punktų savininkės arba valdytojos, o nuosavybės klausimai būtų sprendžiami šalių susitarimu.
