„Tam tikrų pakeitimų įnešė 2008 metų pabaigoje kilusi krizė, bet kartu vyksta ir fundamentalieji pasikeitimai šeimose – vietoje santuokos renkamasi tiesiog gyventi kartu, delsiama susilaukti vaikų. Pas mus šis procesas dar tik įsibėgėja“, – 15min.lt sakė profesorė.
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad prasidėjus finansinei krizei sumažėjo santuokų. Jei 2007 ir 2008 metais jų buvo registruojama po 23-24 tūksančių, tai 2009-aisiais – pačiame krizės įkarštyje, jų buvo registruota mažiau – 20 542 santuokos, 2010 metais – 18 688.
2011 metais jų skaičius pakilo iki 19 211, 2012-aisiais – iki 20 660.
„Demografiniai procesai reaguoja į ekonominį nestabilumą. Taip buvo ir šiuo atveju. Pirmiausiai sumažėja santuokų, o po metų ar dviejų atsiliepia gimstamumui, – paaiškino V.Stankūnienė. – 2012 jau ramesni, rodikliai rodo, kad žmonės pradėjo gyventi geriau, ramiau kuriamos šeimos“.
Tokios pat tendencijos vyrauja ir kitose šalyse.
Statistika rodo, kad ištuokų skaičius per pastaruosius penkerius metus keitėsi nežymiai.
2007 metais išsiskyrė 11 336 šeimos, 2008 metais – 10 317, 2009 – 9270, 2010 – 10 006, 2011 – 10 341, 2012 – 10 339.
V.Stankūnienė teigia, kad ištuokų skaičius panašus pastaruosius 20 metų.
„Tačiau reikia turėti galvoje, kad išsituokia kažkada anksčiau susituokusios poros. Jeigu situacija šalyje nestabili, žmonės vengia detabilizuoti ir šeimos aplinką. Todėl ištuokų krizių metu nedaugėja, – sakė pašnekovė. – Pas mus susituokusiųjų mažėja, o ištuokų rodikliai lieka tokie pat. Tai rodo, kad ištuokų pas mus daug ir situacija neturėtų keistis“.
Anot V.Stankūnienės, iki 1995 metų didžioji dalis lietuvių kūrė šeimas per santuoką, o dabar vis dažniau porų nusprendžia neįteisinti savo santykių.
„Tačiau palyginti su kitomis šalimis mes šiuo požiūriu dar esame gerokai konservatyvesni. Kitose šalyse šis procesas kur kas labiau pažengęs, pas mus didesnis prisirišimas prie tradicinių normų“, – pabrėžė profesorė.
Gimdo vis vėliau
Per pastaruosius penkerius metus gimstamumas Lietuvoje keitėsi nedaug. 2007-2011 metais kasmet gimė 32,3 – 36,6 tūkstančiai vaikų. 2012-aisiais šiek tiek mažiau – 30 459 vaikai.
V.Stankūnienės teigimu, gimstamumo nederėtų vertinti imant tik penkerių metų laikotarpį. Anot jos, didžiausias gimusiųjų skaičius buvo 1990-aisiais, vėliau, gimdymus pradėjus atidėti vyresniam amžiui, gimusiųjų kasmet labai mažėjo, o 2002 metais statistinė gimusiųjų skaičiaus kreivė pradėjo kilti į viršų. Nuo šio šimtmečio pradžios pradėjo gimdyti ir tos, kurios buvo atidėjusios motinystę. Tad pagrindinė šio subangavimo priežastis yra ėjimas prie naujo, vėlesnės motinystės modelio. Jei 1990 metais pirmą vaiką moteris gimdydavo vidutiniškai 23 metų, dabar – 27 metų.
„Vakarų Europos šalyse jau 1965-1970 pradėjo ryškėti vėlesnio šeimos kūrimo ir vaikų gimdymo tendencija, Lietuvoje – nuo 1990-ųjų. Deja, moterys pradėjo gimdyti ne tik vėliau, bet ir mažiau“, – sakė pašnekovė.
