Vokietija ir Austrija nuo gegužės 1 dienos panaikins iki šiol galiojančius darbo teisių apribojimus aštuonių šalių, ES narėmis tapusiomis 2004 metais, piliečiams – taip pat ir Lietuvos.
Lietuvos ambasados Berlyne komercijos atašė Liutauras Labanauskas dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė, kad ambasada Berlyne jaučia artėjančius pokyčius. „Kas savaitę mums skambina ir rašo lietuviai, ieškantys darbo. Jiems atsakome, kad ambasada darbo paieška neužsiima. Gauname ir daug Vokietijos bendrovių paklausimų – ir rimtų, ir nerimtų. Darbuotojų ieško medicinos klinikos, slaugos bendrovės, statybų įmonės“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė L.Labanauskas.
Į klausimą, kokius pokyčius galima planuoti Lietuvos darbo rinkoje, L.Labanauskas sakė: „Ne paslaptis, kad Vokietijoje trūksta gydytojų, medicinos seserų ir slaugių, ypač kaimo vietovėse ir didelėse miestų ligoninėse. Tad didžiausia grėsmė gali kilti Lietuvos medicinos sektoriui. Reikia ir inžinierių: ką tik paskelbta, kad vien Vokietijos automobilių pramonei reikia apie 12 tūkst. specialistų. Tikėtina, kad daugeliui jų užteks ir anglų kalbos žinių.“
Tiesa, atašė perspėjo atsargiai vertinti gerus atlygius iš karto siūlančias kompanijas, kurios iš tiesų mokėti nė neketina. „Tokių itin daug statybų ir valymo sektoriuose – ten, kur rečiausiai reikia vokiečių kalbos. Jas atpažinti nelengva. Bet visada reikia reikalauti darbo sutarties, surašytos pagal Vokietijos įstatymus, ir gerai ją perskaityti. Joje turėtų būti nurodyta, kad bus mokamas bent minimalus atlyginimas“, – „Lietuvos rytui“ sakė L.Labanauskas.
Tiesa, ekspertai prognozuoja, kad nesitikima tokių emigracijos mastų kaip į Didžiąją Britaniją ar Airiją.
Jo institucijos prognozės rodo, kad artimiausiu metu į Vokietiją kasmet atvyks 100-140 tūkst. naujų darbininkų, o vėliau jų skaičius sumažės.
Vyriausybė apskaičiavo, kad per tą patį laikotarpį kasmet iš darbo rinkos pasitrauks po 200 tūkst. Vokietijos piliečių.
Austrijos darbo ministerija per ateinančius dvejus metus tikisi sulaukti 40-50 tūkst. darbininkų iš Rytų Europos.
