„Ši Vyriausybė artėja prie krizinės ribos, kai bus pasikeitę pusė ministrų ir tuomet Vyriausybei tektų gauti naujus įgaliojimus savo veiklai. Naujiems atsistatydinimams erdvės, žinoma, dar yra. Tačiau kai kurie atsistatydinimai vyksta staiga ir neprognozuojant. Todėl toks laikas gali ateiti pakankamai greitai“, – portalui 15min.lt sakė profesorius.
Ministrų kabinetą sudaro 14 ministrų. Šalies Konstitucijos 101 straipsnis numato, kad pasikeitus daugiau nei pusei ministrų Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, priešingu atveju, – atsistatydinti.
Pasak politologo, tokiu atveju Seime vyktų pasitikėjimo Vyriausybe balsavimas, o tai reikštų tik viena – akivaizdžią Vyriausybės krizę. „Vyktų balsavimas, reikėtų pasitikėjimo, dabartinis ministrų kabinetas turėtų surinkti absoliučią daugumą Seime. Tuo, be abejo, galėtų naudotis opozicija ir koaliciją sudarančios partijos, norėdamos pakeisti savo įtaką ir proporcijas valdančioje koalicijoje. Taigi gali įvykti daug dalykų“, – aiškino profesorius.
Pasikeis jau ketvirtas ministras
15-oji Vyriausybė prisiekė Seime ir savo veiklą pradėjo 2008-ųjų gruodžio mėnesį. Per kiek daugiau nei metus, Vyriausybėje dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasikeitė trys ministrai. Sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas bus ketvirtasis.
Pirmasis ministro portfelio neteko Algirdas Šemeta, kiek ilgiau nei pusmetį vadovavęs šalies Finansų ministerijai. Seimui pritarus jo kandidatūrai, o Europos Parlamentui šią kandidatūrą patvirtinus, A.Šemeta tapo Europos Sąjungos finansinio programavimo ir biudžeto komisaru. Jis šiame poste pakeitė prezidentę Dalią Grybauskaitę. Šį mėnesį buvęs finansų ministras tapo komisaru, atsakingu už mokesčių ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu.
Nors oficialiai A.Šemetos išsiuntimas į Briuselį traktuojamas kaip paaukštinimas, neoficialiai kalbėta, esą iš tiesų tai buvo „tremtis“ už įvykdytas mokesčių reformas Lietuvoje. Finansų ministerijos vairą iš A.Šemetos perėmė Ingrida Šimonytė.
Susipyko su žiniasklaida
Antrasis atsisveikinti su savo postu bendru prezidentės ir premjero Andriaus Kubiliaus sprendimu buvo priverstas socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys. Visuomenę jis labiausiai papiktino savo fraze apie vienišus tėvus: „Ar mes gyvename, kaip mums patinka, kaip „bambaliai“ varinėjamės? Turi žmogus būti atsakingas, ar ne? Vaikui reikia ir tėvo, ir motinos, kad jis užaugtų kaip visavertė asmenybė“, – sakė tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Vėliau R.Dagys aiškino buvęs ne taip suprastas ir visuomenės atsiprašė, bet iš posto nesitraukė, kol nebuvo priverstas. Pasak profesoriaus A.Krupavičiaus, bene pagrindinė priežastis, privertusi pakeisti R.Dagį, buvo jo nesugebėjimas organizuoti savo santykių su žiniasklaida. „Visose šalyse, kai politikai įsivelia į konfliktus su žiniasklaida, tai yra pats tiesiausias kelias į atsistatydinimą. Paprastai premjeras tokio elgesio netoleruoja ir ministrui lieka pasitraukti“, – aiškino politologas.
R.Dagį socialinės apsaugos ir darbo ministro poste pakeitė Donatas Jankauskas.
Neįprastas atsistatydinimas
Trečiasis atsistatydinti buvo priverstas užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Iš pareigų jis pasitraukė prezidentei D.Grybauskaitai išreiškus nepasitikėjimą. Pasak politologo A.Krupavičiaus, užsienio reikalų ministro atsistatydinimas ar atstatydinimas buvo netikėtas.
„Tai iš tiesų buvo naujas ir iš Lietuvos politinės praktikos iškrintantis reiškinys. Užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai paprastai yra labai stabilūs. Jų pozicijos beveik nepajudinamos. Vyriausybės gali keistis, bet jie išlieka“, – sakė politologas.
V.Ušacką užsienio reikalų ministro poste turėtų pakeisti Audronius Ažubalis, kurio kandidatūrą iškėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių konservatorių partija ir kuriai pritarė šalies prezidentė. Ketvirtadienį A.Ažubalis turėtų prisiekti Seime.
Atsistatydina dėl kritikos
Dabartinis sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas pareiškė, kad sprendimui atsistatydinti įtakos turėjo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pareiškimai, esą juo dėta atsistatydintų.
Įvertinęs, kad neturi palaikymo vykdydamas sveikatos reformą, A.Čaplikas teigia suprantantis, jog toliau dirbti kaip šios Vyriausybės ministrui yra beprasmiška.
Savo ruožtu politologas A.Krupavičius teigia, kad A.Čaplikas atsidūrė tarsi tarp kūjo ir priekalo. „Iš vienos pusės, jį parėmė premjeras, kita vertus, prezidentės pozicija buvo kiek kitokia. Pastaruoju metu ji šio klausimo visai nekomentavo. Tačiau A.Čaplikas, kaip politikas, jautė didelį visuomenės spaudimą pasitraukti. Jis pasirinko tą kelią, kurį pasirinko, – atsistatydino“, – komentavo profesorius.
Eilėje – D.Jankauskas?
Pasak A.Krupavčiaus, tikėtina, kad vėl gali pasikeisti socialinės apsaugos ir darbo ministras. „Eilėje gali būti Donatas Jankauskas. Jis tarsi įsivelia į naują skandalą – automobilių nuomą. Taigi jei šis skandalas bus plėtojamas, ministro atsistatydinimas nebūtų staigmena“, – teigė profesorius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad socialinės apsaugos situacija Lietuvoje yra labai sudėtinga: socialinė parama mažėja, nedarbas didėja. Kadangi pačios srities, už kurią atsakingas D.Jankauskas, situacija dabar itin komplikuota, motyvų ir argumentų, kodėl ministras turėtų atsistatydinti, galima rasti daug, neabejoja politologas.
Problema – silpnas premjeras
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad situacija Vyriausybėje, kai vienas po kito krinta ministrai, nėra pirmoji nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Pasak jo, ankstesniuose ministrų kabinetuose ministrų kaita taip pat buvo ir ji nebuvo tokia menka, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tačiau, pasak A.Krupavičiaus, problema ta, kad premjeras A.Kubilius yra tik pirmas tarp lygių, bet nėra stiprus lyderis.
„Jei turėtume labai stiprų ministrą pirmininką, kaip, pavyzdžiui, buvo Algirdas Brazauskas, situaciją suvaldyti būtų lengviau. Toks premjeras sugebėtų amortizuoti vieno ar kito ministro nesėkmes, klaidas ir problemas. Iš tiesų stipriam premjerui pareiškus savo poziciją, kad jis nemato reikalo tam tikram ministrui atsistatydinti, tas ministras ir neatsistatydina“, – mintimis dalijosi politologas.
Pasak jo, dabartinė situacija liudija, kad premjeras nėra stiprus ir nesugeba amortizuoti iš šalies jaučiamo spaudimo.
