Tokia išvada teikiama Seime svarstomoms prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma, kad valstybės tarnautojui neleidžiama „dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“.
Vyriausybė taip pat siūlo suteikti įstaigoms galimybę mokėti priemokas už papildomų darbų atlikimą ne tik iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų, bet ir iš Europos Sąjungos (ES) fondų investicinių fondų finansuojamų projektų lėšų.
Dažniausiai valstybės tarnautojai papildomas sutartis su savo darbovietėmis sudaro būtent dėl darbo prie ES projektų.
Žiemą teikdama savo projektą Seimui D.Grybauskaitė akcentavo, kad jis užkirs kelią „pasipinigauti“ valstybės tarnyboje. Pataisos buvo parengtos, kai paaiškėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija už 1,5 mln. eurų užsakė mokslinį tyrimą, kuriam rengti įdarbinta ir 14 pačios ministerijos darbuotojų.
Prezidentūros duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijoje 21 tarnautojas turėjo papildomas darbo sutartis finansuojamas iš ES projektams skirtų lėšų, pagal jas pernai išmokėta 63 tūkst. eurų.
Ūkio ministerijoje sudarytos buvo 7 tokios sutartys, Valstybinė mokesčių inspekcija papildomas sutartis yra sudariusi su 52 tarnautojais, pernai jiems išmokėta 63,8 tūkst. eurų, Informacinės visuomenės plėtros komitete papildomai uždarbiauja 10 tarnautojų.
Seimo teisininkai yra konstatavę, kad prezidentės siūlomos pataisos gali prieštarauti Konstitucijai. Tuo metu prezidentūra teigia, kad papildomas valstybės tarnautojų uždarbiavimas sukuria „elitinį valdininkų sluoksnį“ ir būtent tai gali prieštarauti pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintam lygiateisiškumo principui.
