Kaip pranešė Seimo kanceliarija, Sveikatos reikalų komitetas kreipėsi į Vyriausybę prašydamas apsvarstyti galimybę ir skirti lėšų valstybės finansuojamam krematoriumui steigti.
Komiteto nuomone, atsiradus krematoriumui, būtų palengvintas gyventojų paskutinės valios įgyvendinimas, ši paslauga atpigtų, todėl vis daugiau žmonių rinktųsi tokią laidojimo formą.
Krematoriumų steigimo bei laidojimo, kremavimo ir balzamavimo paslaugų teikimas įteisintas beveik prieš metus priimtame Žmogaus palaikų laidojimo įstatyme. Tačiau iki šiol šalyje palaikai nekremuojami, nėra nė vieno krematoriumo.
Teisės aktas numato galimybę sudeginti mirusiojo palaikus, jei velionis ar jo artimieji yra išreiškę tokią valią. Jei mirusiojo giminaičiai nesutaria dėl palaikų likimo arba dėl žmogaus mirties atliekamas ikiteisminis tyrimas, kremuoti neleidžiama.
Priimtame įstatyme taip pat sakoma, jog „kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume ar urnų sienoje, taip pat išbarstant kapinėse kremuotų palaikų barstymo lauke. (...) Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti neribotą laiką saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose“.
Lietuviai mirusių artimųjų kūnus dažniausiai veža kremuoti į Latviją, procedūra kainuoja keletą tūkstančių litų.
Prieš kelerius metus atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kremavimui pritartų dauguma Lietuvos gyventojų.
