Gausiai plojimais pasveikintas V.Landsbergis pasidžiaugė susirinkusiųjų gausa ir savo kalbą pradėjo akcentuodamas, jog daug kas dabar Lietuvoje yra susirūpinęs, kad atgimsta pilietinis ir patriotinis suvokimas, kad žmonės vis ryžtingiau nesitraukia iš pasirinktojo laisvės kelio. Taip pat esą daug kas susirūpinęs, kad jaunimas renkasi į patriotines eitynes.
V.Landsbergis įsitikinęs, kad tokios eitynės nėra blogas reiškinys, tik jose esą pasitaiko provokacijų, ypač taip buvo per pirmąsias. Esą tyčia prieš televizijų kameras iššokdavo ir nacistinius šūkius šūkavo provokatoriai, kuriais susidomėję saugumiečiai galėjo paklausti, kur jie mokėsi vokiečių kalbos ir ar dar vokiškai bent žodį moka.
„Visus kvietėme statyti demokratinę Lietuvą. O šūkis „Didžiuojuosi, kad esu lietuvis“ neblogas, bet galėtų būti „Didžiuojuosi, kad esu nekvailas lietuvis ir einu balsuoti“. Tai praverstų prieš rinkimus“, – siūlė V.Landsbergis.
Kalbėdamas apie artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį po penkerių metų,V.Landsbergis klausė, kuo tuomet galėsime pasididžiuoti. Esą galbūt uždaryta paskutine lietuviška mokykla etninėse lietuvių žemėse Seinuose. „Suprantu, kad kaimyninė šalis neturtinga, neišgali, bet gal Lietuvos Vyriausybė ras kelis milijonus ir padės tiek lietuviams, tiek kaimyninei šaliai“, – ironizavo dabartinis europarlamentaras.
V.Landsbergis susirinkusiems priminė ir tai, kad vienas iš Vasario 16-osios akto signatarų buvo Antanas Smetona, kuris tik savaitę pavėlavo grįžti į atgautą Vilnių, nes čia įžengė Raudonoji armija. Tačiau galbūt galima būtų šimtmečio grąžinti į Vilnių bent prezidento kūną ir palaidoti jį Arkikatedroje.
