Pretendentais premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms, rašoma pranešime spaudai.
Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premijų komisija, kuriai vadovauja Seimo pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius, iki lapkričio 23 d. pateiks Seimui išvadas apie pretendentą Laisvės premijai gauti. Premija bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją.
Siūlant pretendentus, komisijai reikia iki lapkričio 1 d. pateikti tokius dokumentus:
– dviejų pretendentą siūlančių pareiškėjų rekomendacijas;
– pretendento veiklos ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją ar skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir – Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą aprašymą;
papildomai galima pateikti ir kitą medžiagą, atskleidžiančią pretendento darbų reikšmę ir išskirtinumą.
2011 m. rugsėjo 15 d. Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymą. Pirmoji – Laisvės premija buvo paskirta aktyviam kovotojui už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjui, Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui, antroji – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45 pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui.
