Keliasdešimt žiniasklaidos darbuotojų, tarp kurių buvo daugelio didžiųjų leidinių ir portalų vadovai, žiniasklaidos ekspertai, apžvalgininkai, dešimt minučių garsiai plojo. „Bravo, pakartot“, – šaukė pasipiktinę neadekvačiais STT veiksmais žurnalistai.
Veiksmus vertina kaip pasityčiojimą
Vienas iš akcijos organizatorių, socialiniame tinkle „Facebook“ platinęs žinią apie rengiamą protestą „Verslo žinių“ apžvalgininkas Rytas Staselis tikino, kad ploti STT tikrai yra už ką.
„Vienas pagrindinių žiniasklaidos principų yra pasitikėjimas tarp šaltinio ir redakcijos. Jei tokie precedentai bus, kad šaltiniai ims nebepasitikėti savo slaptumu, ims netikėti, kad jiems garantuotas tam tikras konfidencialumas, tai žiniasklaidos instituto, kaip tokio, neliks, jo nereikės“, – teigė R.Staselis.
Dar keisčiau, pasak jo, STT atrodė šįryt, kai vieno pareigūno lūpomis atsiprašinėjo, o kitų rankomis tęsė kratą žurnalistės namuose.
„Mano supratimu, tai yra pasityčiojimas“, – vertino R.Staselis.
Protesto akcijoje dalyvavęs Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius tikino, kad STT tirdama informacijos nutekinimo atvejį su žurnalistais, kurie galėtų būti daugių daugiausia liudytojai, jau elgiasi kaip su įtariamaisiais.
„Pirmiausia politikai ir teisėsaugos pareigūnai tarpusavyje turėtų išsiaiškinti, kaip jie dirba su valstybės paslaptimis, bet tokio tyrimo kol kas nėra. Net Seimo laikinosios komisijos nėra sukurta. (...) Valstybės paslaptys teka ne iš žurnalistų, jos teka iš valdžios institucijų. Tą reikia aiškiai pasakyti ir ten reikia ieškoti skylių“, – kalbėjo D.Radzevičius.
Ši istorija parodys, ar bus mūsų žurnalistai ir žmonės įbauginti, ar ne, - sako LŽS pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad į protesto akciją susibūrę žurnalistai gina ne savo kolegas, o žurnalistų teisę bendrauti su žmonėmis ir apsaugoti tuos šaltinius, kurie praneša visai visuomenei svarbius dalykus.
„Ši istorija parodys, ar bus mūsų žurnalistai ir žmonės įbauginti, ar ne. (...) Baisiausia, kas gali atsitikti, tai po šio tyrimo atsiradusi baimė kalbėti apie svarbius dalykus per žiniasklaidą“, – teigė LŽS pirmininkas.
Tarptautinis atgarsis
BNS žurnalistams palaikymą reiškia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaida, žmogaus teisių gynimo organizacijos.
Primename, kad teisėsauga tyrimo dėl galimo neteisėtos informacijos atskleidimo ėmėsi, kai BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Naujienų agentūra BNS teisėsaugos priemones pavadino neproporcingomis, nes ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį, atliko kratą jos namuose, apklausai iškvietė dar penkis BNS darbuotojus, paėmė kelis įmonės kompiuterius.
Be BNS darbuotojų, STT naktį apklausė Seimo darbuotoją. Vėliau į apklausas vyko Vyriausybės bei prezidentūros darbuotojai. Taip pat apklaustas ketvirtadienį prezidentūroje dėl interviu su valstybės vadove taręsis IQ apžvalgininkas politologas Tomas Janeliūnas bei delfi.lt politikos skyriaus redaktorė Loreta Laučiuvienė.
Pirmadienį STT vadovo pirmasis pavaduotojas Ž.Bartkus po susitikimo su prezidente atsiprašė žurnalistų, tačiau konkrečiai nepasakė už ką.
„Asmeniškai aš norėčiau atsiprašyti tų žurnalistų, kurie galbūt neteisingai buvo informuoti, arba mūsų atlikti veiksmai sukėlė va šitą reakciją. Norėčiau patikinti, kad kiekvienas veiksmas buvo teisiškai įvertintas ir atliktas griežtai laikantis įstatymų“, – dėstė Ž.Bartkus.
Nors STT atsiprašė, bet pirmadienį vėl krėtė BNS redaktorės Jūratės Damulytės namus.
