Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žvalgybininkai atskleidė, kaip Rusijos šnipai ieško verbavimui tinkamų išdavikų Lietuvoje

Sekimas
123rf.com nuotr. / Sekimas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Antradienį Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išplatintame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad aktyviausiai žvalgybinę veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą ir valstybės interesus, vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos: Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU).

FSB, pasinaudodama jai suteiktais plačiais įgaliojimais, aktyviai veikia prieš Rusijoje viešinčius su Lietuvos gynyba susijusius asmenis ir ypač – prieš šioje valstybėje reziduojantį Lietuvos gynybos atašė biuro personalą.

Taip pat FSB turi išvystytus kibernetinio šnipinėjimo ir kitus žvalgybos techninėmis priemonėmis pajėgumus, kuriuos aktyviai naudoja rinkdama informaciją, susijusią su Lietuvos gynybine galia.

Pažymima, kad aktyviausiai žvalgybinę veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos gynybinę galią ir krašto apsaugos sistemą (KAS) Lietuvoje ir iš Rusijos teritorijos vykdo GRU. GRU nuolat domisi: su Lietuvos gynyba susijusia infrastruktūra; KAS personalu ir jų pasirengimu;  Lietuvos gynybiniais pajėgumais ir galimybėmis; už šalies gynybą atsakingų institucijų pažeidžiamumu;  Lietuvos dalyvavimu tarptautinėse karinėse misijoje ir operacijose;  tarptautiniais kariniais projektais, bendradarbiavimu gynybos srityje ir pasirengimu vykdyti šalies gynybą su NATO partneriais.

Prieš verbuodami apie žmogų sužino viską

Žmogiškosios žvalgybos metodas remiasi informacijos rinkimu bendraujant su žmonėmis. Didžiausią žvalgybinio pobūdžio grėsmę Lietuvos gynybos interesams kelia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užverbuotų agentų ir informacijos šaltinių panaudojimas.

Rusijos žvalgybos tarnybų atstovai informaciją renka dalyvaudami įvairaus pobūdžio renginiuose ir bendraudami su Lietuvos gynyba susijusių institucijų darbuotojais dvišalio bendradarbiavimo arba kitu pagrindu.

Paprastai informacija apie pasirinktą verbavimo taikinį renkama slaptai, šiam nežinant. Informacija renkama iš atvirų ir lengvai prieinamų informacijos šaltinių, tokių kaip socialiniai tinklai (pvz., „Facebook“, „Twitter“ ir kt. profiliai), spauda (įskaitant leidinius, leidžiamus KAS).

Verbavimo procesas paprastai yra ilgalaikis, galintis tęstis iki kelerių metų, o jo trukmė dažniausiai priklauso nuo verbavimo taikinio svarbos ir verbuojamojo asmens motyvo bendradarbiauti. Užverbavus asmenį informacijos rinkimas apie jį ir jo šeimos narius bei asmeninio gyvenimo slaptas kontroliavimas nėra nutraukiamas.

Rusijos gynybos atašė apsistatęs agentais

Veikiant prieš Lietuvos gynybinę galią, žvalgybinei priedangai aktyviai panaudojamas Rusijos gynybos atašė biuro Lietuvoje personalas, priklausantis Rusijos karinei žvalgybai GRU.

Rusijos gynybos atašė pulkininkas Jevgenijus Prokopenka  Vilniuje buvo akredituotas pernai vasarą.

GRU darbuotojai, veikiantys po diplomatine priedanga, dalyvauja Afganistano karo veteranų klubų, VšĮ „VVKUR“, Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“, VšĮ „Karo paveldo institutas“ renginiuose.

Pasak departamento, naudodamiesi diplomatiniu statusu, GRU darbuotojai įvairiais žvalgybiniais metodais renka Rusijos kariniam planavimui reikalingą informaciją. Be diplomatinės priedangos, palankias sąlygas vykdyti žvalgybinę veiklą sudaro ir Lietuvoje veikiančių Rusijos remiamų ir finansuojamų nevyriausybinių organizacijų ir kitų subjektų veikla. GRU darbuotojai, veikiantys po diplomatine priedanga, dalyvauja Afganistano karo veteranų klubų, VšĮ „VVKUR“, Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“, VšĮ „Karo paveldo institutas“ renginiuose, kuriuose neretai dalyvauja ir su Lietuvos gynyba susijęs personalas.

Anot dokumento, šnipinėjimo tyrimai nebūtinai užbaigiami užsienio žvalgybos tarnybų pareigūno ar agento sulaikymu ar išsiuntimu iš valstybės. Kartais efektyviau pasinaudoti užsienio žvalgybos tarnybų priešiška veikla, rinkti apie ją žvalgybinę informaciją ir, tokią veiklą kontroliuojant, neutralizuoti šnipinėjimu daromą žalą.

Rusijos turima įranga – pažangi

Žvalgybą Rusija Lietuvoje vykdo ir techninėmis priemonėmis.

Rusijos žvalgybos tarnybos, rinkdamos informaciją, susijusią su Lietuvos gynybine galia, aktyviai naudoja turimus signalų žvalgybos ir kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus.

Kaliningrado srityje dislokuoti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų antžeminiai signalų žvalgybos infrastruktūros objektai leidžia vykdyti plataus spektro komunikacijų (radijo, mobiliojo, palydovinio, radiolokacinio ir kitų signalų) perėmimą visoje Lietuvos teritorijoje. Vykdant signalų žvalgybą, be antžeminių objektų, naudojamos ir mobilios signalų žvalgybos platformos, tokios kaip žvalgybos laivai ir lėktuvai.

Žvalgybos ir saugumo tarnybos signalų žvalgybos priemonėmis renka informaciją apie su Lietuvos gynybine galia ir KAS susijusią infrastruktūrą, objektus bei personalą.

Žvalgybos ir saugumo tarnybos signalų žvalgybos priemonėmis renka informaciją apie su Lietuvos gynybine galia ir KAS susijusią infrastruktūrą, objektus bei personalą.

Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdoma žvalgybinė veikla naudojantis kibernetinės erdvės galimybėmis, siekis padidinti jau turimus kibernetinius pajėgumus ir įgyti dar didesnę svarbą kibernetinėje erdvėje kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir šalies gynybinei galiai.

Rusijos žvalgybos subjektų turima techninė įranga, skirta kompiuterinių tinklų srautui perimti, taip pat įranga, leidžianti kontroliuoti socialinių tinklų vartotojus, vykdyti kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių nuotolinę kontrolę, bevielio kompiuterinio tinklo analizatoriai jau dabar leidžia Rusijos žvalgybos bei saugumo tarnyboms vykdyti šnipinėjimą, aktyviąsias puolamąsias (prasiskverbimo) operacijas arba kitaip kontroliuoti automatizuotų duomenų apdorojimo (ADA) sistemų ir tinklų vartotojus.

Rusija vykdo ir vadinamąją „baltąją žvalgybą“  – informacijos rinkimą iš viešai prieinamų šaltinių.

Informacija, atitinkanti Rusijos žvalgybos tarnybų poreikius, renkama ne tik informaciniuose interneto portaluose, forumuose, svetainėse, bet ir iš KAS bei kitų institucijų ir organizacijų leidžiamų informacinių leidinių bei mokslinių straipsnių.

Informacija iš atvirųjų šaltinių, kuri neretai skelbiama per daug atvirai, papildo bendrą žvalgybinės situacijos paveikslą ir yra tikrinama kitais žvalgybiniais metodais.

Šnipinėja ir baltarusiai

Prieš Lietuvos nacionalinį saugumą ir valstybės interesus taip pat veikia Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU).

Prieš Lietuvos gynybinę galią veikia Baltarusijos GRU, kuri žvalgybinę veiklą vykdo Lietuvos teritorijoje ir iš Baltarusijos teritorijos.

Baltarusijos KGB pagrindinė užduotis yra užtikrinti Baltarusijos autoritarinio režimo saugumą ir politinį stabilumą šalyje. Prieš Lietuvos gynybinę galią veikia Baltarusijos GRU, kuri žvalgybinę veiklą vykdo Lietuvos teritorijoje ir iš Baltarusijos teritorijos.

Šios tarnybos žvalgybinės veiklos metodai ir domėjimosi sritys yra labai panašūs, o atskirais atvejais ir sutampa su Rusijos GRU veiklos metodais bei interesais.

Vykdydama žmogiškąją žvalgybą, be kitų priedangų, Baltarusijos GRU žvalgybiniams tikslams pasiekti naudojasi ir žurnalistine priedanga.

Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos žvalgybinių tikslų ir didindamos informacijos prieinamumą, aktyviai bendradarbiauja keisdamosi žvalgybinio pobūdžio informacija ir vykdydamos operacijas.

Antradienį paskelbtame dokumente taip pat teigiama, kad šiuo metu konvencinio karo tikimybė Baltijos jūros regione vis dar išlieka gana maža.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min