Pernai lapkritį ir gruodį bei šių metų sausį uoste buvo vykdomi kanalo valymo darbai, iškastas smėlis krantų papildymui buvo vežamas į paplūdimius. Tuo metu žvejams teko atsisakyti laimikio. Vyrai skundėsi, kad pačiu palankiausiu žvejybai metu negali užsidirbti ir reikalavo kompensacijų.
Negavę pinigų žvejybos nenutrauks
Anot uosto vadovybės, išorinėje dalyje, už uosto vartų yra susikaupę apie 150 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Uosto vadovybė artimiausiu metu suplanavusi vėl vykdyti darbus, kurie trukdys žvejams. „Kol nesumokame žvejams, jie nesutinka nutraukti žvejybos, o kol nenutraukia žvejybos – negalime Aplinkos ministerijos nurodymu išpurkšti grunto, skirto paplūdimiams. Šie dalykai glaudžiai susiję su baigiamaisiais uosto įplaukos kanalo valymo darbais“, – apie problemą kalbėjo E.Gentvilas. Uosto vadovybė kurį laiką buvo pasijutusi įkaite, nes nebuvo jokio dokumento, kuris numatytų galimybę būtent iš uosto pajamų finansuoti nuostolius žvejams.
Pasak E.Gentvilo, neseniai Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį pakeista Valstybinės jūrų uosto direkcijos pajamų-išlaidų sąmata. Dabar yra numatyta galimybė žvejams išmokėti kompensacijas.
Uosto infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis teigė, kad kompensacijos bus išmokėtos priklausomai nuo to, kada žvejai pristatys reikiamus dokumentus. „Tai bus nebloga pagalba žvejams“, – teigė jis.
Daug sąnašų
Anot uosto vadovybės, išorinėje dalyje, už uosto vartų yra susikaupę apie 150 tūkst. kubinių metrų smėlio. Vokiečių kompanija, vykdanti darbus, į uostą atsigabeno galingą žemsiurbę, tad darbus įvykdys gana greitai.
Pasak uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus, per paskutinį uraganą prie „Klasco“ krantinių buvo įstrigę trys laivai, nes susikaupus sąnašoms plaukti buvo galima vos puse uosto kanalo. „Laivai buvo saugiai išvesti, bet labai gerai, kad vadovybė atkreipė į tai dėmesį ir darbai bus atlikti. Tai kaip prevencija. Negalime laukti, kada ateis bėda, o paskui šaukti, kad gaisras, nes gaisro, kaip rodo praktika, operatyviai nepavyks užgesinti“, – vaizdingai pasakojo jis.
Jis taip pat pasakojo, kad kaimyniniame latvių Ventspilio uoste po uragano gylis buvo sumažėjęs net šešiais metrais, išvalyti sąnašas prireikė kelių savaičių. V.Karolis prisiminė ir 1957 metus, kai į uosto kanalą per uraganą buvo sunešta virš 100 tūkst. kub. metrų smėlio.
