Rugsėjo 1-osios išvakarėse socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė pasigyrė, kad vien šiais mokslo metais nuo uždarymo išgelbėjo net 150 mokyklų. Be to, pagerinus mokinio krepšelio metodiką, esą pavyko lanksčiai ir efektyviai padidinti mokyklų finansavimą daugiau nei 67 mln. litų bei 38 litais – patį mokinio krepšelį.
„Liberalų švietimo ir mokslo ministras vykdė „muravjovišką“ švietimo reformą, visiškai neatsižvelgdamas į vietinių bendruomenių, šeimų ir vaikų poreikius ir be jokių skrupulų naikindamas kaimo mokyklas, o kartu ir kultūros bei bendruomenės židinius Lietuvos kaimuose ir miesteliuose“, – rašoma penktadienį socialdemokratų išplatintame pranešime.
Ministras net sutriko
Yra daug politikų, kurie nori pasakyti ką nors gražaus.
Tačiau portalo 15min.lt paklaustas apie 150 esą išgelbėtų mokyklų švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis penktadienį trumpam net sutriko, o atsakydamas kruopščiai rinko žodžius ir nesijautė užtikrintas.
„Yra daug politikų, kurie nori pasakyti ką nors gražaus“, – apie koalicijos partnerių postringavimus prabilo D.Pavalkis.
Jis paaiškino, kad prieš pat naujuosius mokslo metus, rugpjūčio 28-ąją, – Vyriausybės patvirtinti mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimai bei naujos mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės viso labo galbūt atvers galimybę pasmerktų mokyklų išsaugojimui.
„Numanyčiau, kad 150 mokyklų, kurios galėtų būti išsaugotos, yra mūsų pakeitimų pasekmėje. Galutinius sprendimus dėl mokyklų uždarymo priima šalies savivaldybės, tačiau matydamos Vyriausybės pastangas jos gal nebus nusiteikusios priešiškai kai kurių mokyklų atžvilgiu, net rizikuodamos savo finansais“, – lūkesčiais dalijosi ministras.
 |
| BFL/ Vyginto Skaraičio nuotr./Dainius Pavalkis |
Ne dabartis, o penkerių metų perspektyva
D.Pavalkis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė priėmė du labai svarbius sprendimus: dėl mokyklų tinklo formavimo ir kaip tos mokyklos yra finansuojamos.
Dokumentuose įteisintos nuostatos esą padės išlikti mažoms kaimo mokykloms, daugiau vidurinių mokyklų galės pretenduoti tapti gimnazijomis, taip pat bus lengviau spręsti klasių komplektų finansavimo, pedagogų kaitos, psichologinių tarnybų stokos problemas, bus užtikrintas skaidresnis ir atitinkantis ugdymo planus bei mokyklų poreikius finansavimas.
Per penkerius metus tai turėtų leisti išsaugoti apie 120–150 mokyklų Lietuvoje.
„Pirmą kartą po trejų ar ketverių metų dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus nenuimamos lėšos nuo švietimo sistemos. Tokiu būdu atsiranda nedidelis rezervas, kuriuo galime palaikyti kaimo mokyklų išsilaikymą, suformavus mažesnes klases ir leidus joms funkcionuoti“, – penktadienį dalyvaudamas 15min.lt konferencijoje teigė ministras.
Pirmadienį D.Pavalkis apie permainas švietimo srityje ir jų naudą jau kalbėjo konkrečiau. „Mes prognozuojame, kad per penkerius metus tai turėtų leisti išsaugoti apie 120–150 mokyklų Lietuvoje“, – duodamas interviu „Laisvajai bangai“ aiškino ministras.
D.Pavalkio teigimu, dėl priimtų sprendimų švietimo sistemos biudžetas kitais metais nepraras maždaug 67 mln. litų, kurie būtų nubraukti dėl mokinių skaičiaus mažėjimo. Kasmet mokinių skaičius šalyje susitraukia maždaug 20 tūkst..
 |
Bijo, kad viltis sugriaus euro įvedimas
„Socialdemokratai laikosi pozicijos, kad, atkurti dešimtmečiais kurtą, bet konservatorių su liberalais lengva ranka sugriautą mokyklų tinklą, yra labai sudėtinga, todėl šiandien būtina išsaugoti tai, kas liko, ir tai, ką dar įmanoma išsaugoti. Neišvengiamai reikia tobulinti mokinio krepšelio sistemą, kad ši tarnautų mokiniams ir mokykloms, o ne atvirkščiai“, – sakoma socialdemokratų pranešime.
Tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas pabrėžia, kad švietimo ir mokslo ministro bei premjero Algirdo Butkevičiaus pažadai smarkiai atsiduoda populizmu.
„Patvirtinti mokyklų tinklo taisyklių pakeitimai įsigalios tik kitais mokslo metais, todėl nesuprantu, kaip šiemet buvo galima ką nors išsaugoti. Be to, noriu priminti, kad mokinio krepšelį dabartinis švietimo ministras sausio 4 dienos įsakymu netgi sumažino. Švietimo sistemos situacija šiandien labai liūdna, nes jam skiriama tik 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vadinasi, švietimas tikrai netapo realiu Vyriausybės prioritetu, nes pagal Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas reikėtų skirti mažiausiai 6 proc. šalies BVP“, – kalbėjo A.Navickas.
Patvirtinti mokyklų tinklo taisyklių pakeitimai įsigalios tik kitais mokslo metais, todėl nesuprantu, kaip šiemet buvo galima ką nors išsaugoti.
Maždaug 67 mln. litų, kurie, planuojama, dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo atsilaisvins 2014 metais, esą neturi jokios teigiamos įtakos šiems mokslo metams ir šiandien dar tikrai negerina mokyklų gyvenimo.
„Kalbama apie gražią ateitį, tačiau neaišku, kaip bus. Kad atitiktume Mastrichto kriterijus ir galėtume įsivesti eurą, gali tekti vėl veržtis diržus ir dėl to viešasis sektorius bus dar labiau spaudžiamas“, – optimizmu netryško A.Navickas.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybės deklaracijos smarkiai skiriasi nuo realybės: „Pavyzdžiui, skelbiama, kad Lietuvoje mokinių skaičius klasėje yra mažiausias ES, nors, kai pasižiūrime, tokių didelių klasių dar nebuvo – jose mokosi po 30 ar net 31 vaiką.“
Klaidina ir meluoja?
Buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius socialdemokratų paskelbtą informaciją apie vien šiais mokslo metais išsaugotų 150 mokyklų vadina klaidinančia ir netgi melu.
G.Steponavičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 400 kaimo (pradinių ir pagrindinių) mokyklų, kuriose besimokančiųjų skaičius paprastai yra ne daugiau kaip 100. Tačiau Vyriausybės sprendimai šioms sunkiausioje padėtyje esančioms mokykloms nepadės – vienam mokiniui skiriamos lėšos išliks tokios pat, kaip ir anksčiau.
„Krepšelių metodika ir mokyklų tinklo taisyklės pakeistos ne dėl mažiausių kaimo mokyklų gerovės, o dėl vidurinių mokyklų, kurioms ir taip nebuvo grėsmės išnykti. Jokie šios Vyriausybės sprendimai, susiję su rūpesčiu dėl mažų kaimo mokyklų likimo, nėra priimti. Nė vienu savo sprendimu Vyriausybė nepalengvino finansavimo nė vienai kaimo mokyklai, jokių papildomų lėšų nerasta“, – užtikrino G.Steponavičius.
 |
| Gintaras Steponavičius |
Tuo metu smarkiai yra didinami kaimiškose vietovėse veikiančių vidurinių mokyklų 9–12 klasių moksleivių finansavimo koeficientai. Kitaip tariant, Vyriausybės sprendimais realiai padedama tik mažiau nei 100 kaimo vidurinių ir gimnazijų, nors šių mokyklų veikimas nekybo ant plauko – jose mokosi po 100–250 mokinių.
Skelbiama, kad Lietuvoje mokinių skaičius klasėje yra mažiausias ES, nors, kai pasižiūrime, tokių didelių klasių dar nebuvo – jose mokosi po 30 ar net 31 vaiką.
Kita vertus, politikas lieka prie nuomonės, kad išgelbėti visų kaimo mokyklų net nėra prasmės: „Mokykloje, pritaikytoje keliems šimtams mokinių, ugdyti vos 20–30 vaikų, yra neracionalu: nei kokybės užtikrinsi, nei ekonomiškai apsimoka tokius pastatus išlaikyti. Lietuvoje vienam mokytojui tenka 8 vaikai, ES vidurkis yra dvigubai aukštesnis. Galime kelti kilniausius tikslus, tačiau gyvenimo realybė yra kitokia. Visuomenėje bandoma sukurti įvaizdį, kad rūpinamasi kaimo mokyklomis, tačiau visų tų 400 kaimo mokyklų vadovai, perskaitę Vyriausybės pateikimus, iškart pamatys, kad jų tai niekaip neliečia.“
Dalis persikvalifikuoja, dalis emigruoja
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A.Navickas sutiko, kad kai kurios mokyklos išnyksta natūraliai.
„Tėvai nenori leisti į jas savo vaikų. Priimant sprendimus reikia žiūrėti, ar mokyklos yra gyvybingos, kokią įtaką jos turi bendruomenės gyvenimui plačiąja prasme“, – sakė A.Navickas.
Jis aiškino, kad kaimuose įsikūrusiose mokyklose mokytojai dažniausiai nedirba dideliu krūviu: vesti pamokų jie atvyksta iš miesto, laisvu metu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje: „Uždarius mokyklas, žmonės arba eina į pensiją, arba randa darbus kitur. Dalis persikvalifikuoja, dalis emigruoja – visaip būna.“
