Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teisės studijos: kodėl į jas plūsta šimtai abiturientų?

Teisės studijos
123rf nuotr. / Teisės studijos
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Teisė, teisės ir muitinės veikla – tvirtas pozicijas išlaikančios specialybės populiariausių universitetinių studijų programų dešimtuke. Kasmet paraiškas į šias specialybes teikia šimtai abiturientų. Kodėl teisinis išsilavinimas – toks populiarus Lietuvoje? Kokias įsidarbinimo perspektyvas jis atveria?

Į 15min.lt klausimus apie teisės studijas ir teisininko profesiją atsako teisės specialistai: Mykolo Romerio Universiteto, Teisės fakulteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros asistentas Juozas Valčiukas, Vytauto Didžiojo universiteto, Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėja, profesorė Edita Gruodytė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, TSPMI dėstytojas, buvęs Teisės instituto direktorius Petras Ragauskas.

– Didelė dalis abiturientų kasmet teikia paraiškas į teisės studijų programas (2011, 2012 ir 2013 metų duomenys). Tačiau ar moksleiviai suvokia, ką jie renkasi?

– J.Valčiukas: Tenka pripažinti, jog puikių, deramai reprezentuojančių teisę absolventų baigia labai mažai. Stojančiųjų daug, baigiančiųjų – ne tiek ir daug. Galbūt žmonės tikisi, kad rinkdamiesi teisės studijas jie renkasi lengviausią, paprasčiausią kelią. Tai netiesa. Didelė dalis atkrenta po pirmos sesijos ar po pirmo kurso: dėl neapsisprendimo, motyvacijos stokos, tingėjimo, bodėjimosi ar kitų priežasčių.

– Kodėl verta rinktis teisės studijas? Kokios perspektyvos laukia studentų, baigusių teisės studijas, Lietuvoje?

cardplayer.com nuotr/Teisėjo plaktukas
cardplayer.com nuotr/Teisėjo plaktukas

– E.Gruodytė: Teisės studijas verta rinktis dėl šių studijų universalumo ir teisininko misijos visuomenėje.

Skirtingai nuo likusių profesijų, teisininko svarbiausias tikslas – tarnauti visuomenei, padedant įgyvendinti žmogaus teises, šviečiant visuomenę, esmingai prisidedant prie esamų teisės aktų tobulinimo ir, žinoma, teisingumo įgyvendinimo.

Teisininkų niekada nebuvo ir nebus per daug. 

Teisininkų poreikį diktuoja šiandieninis globalizacijos kontekstas – naujausių technologijų iššūkiai, tarptautinės ir užsienio teisės elementų dominavimas tiek privačiame, tiek verslo ar politiniame gyvenime.

– J. Valčiukas: Studentai, baigę teisės studijas turi galimybę save realizuoti ir realizuoja tiek viešojo, tiek ir privataus sektoriaus struktūrose ir padaliniuose. Tai matome iš statistinių duomenų apie įsidarbinimą, kas išties džiugina.

Studentai, baigę teisės studijas turi galimybę save realizuoti ir realizuoja tiek viešojo, tiek ir privataus sektoriaus struktūrose ir padaliniuose

Be kita ko, reikia pasakyti, kad teisinį išsilavinimą turintys žmonės gali save realizuoti ir ne tik grynai teisinėse pareigose.

Tarkime, ES atstovas Maskvoje, tarptautinėje erdvėje tikriausiai labiausiai žinomas diplomatas Vygaudas Ušackas turi teisinį išsilavinimą.

Mūsų Konstitucijos priėmimo procese dalyvavo iš esmės daugiausia teisininkai. Taip pat turime daug pavyzdžių, kada teisinį išsilavinimą turintys asmenys puikiai darbuojasi verslo sferoje, kitose srityse.

Teisininkai reikalingi beveik visose privačiose įmonėse. Dar daugiau, reikia kalbėti ir apie daugybę pareigybių tarptautinėje erdvėje, kur būtinas teisinis išsilavinimas. Tarkime, ES institucijose ir vertėjas turi turėti puikias teisės žinias.

Juozas Valčiukas / Akimirkos iš ELSA MRU renginio „Teisininkas ir praktika“ / Asmeninio archyvo nuotr.
Juozas Valčiukas / Akimirkos iš ELSA MRU renginio „Teisininkas ir praktika“ / Asmeninio archyvo nuotr.

Juk neseniai Teisingumo ministerijos paskelbti duomenys apie teisinį visuomenės išprusimą, apie savo teisių žinojimą, iš tikrųjų verčia sunerimti. 

Nepamirškime ir teisinio švietimo būtinybės, apie teisės pagrindų dėstymą visuose universitetuose, mokyklose.

Tik mažoji dalis visuomenės mano, kad jai pakanka tų teisinių žinių, kurių ji turi. Nesenstanti tiesa, kad bendruomenėje reikalingas buvo ir bus gydytojas, kunigas, mokytojas ir teisininkas.

– Kokios asmeninės savybės yra svarbiausios teisininko darbe?

– E.Gruodytė: Teisininkui dažnai tenka komunikuoti su įvairaus išsilavinimo, interesų ir požiūrių žmonėmis bei institucijomis, todėl būtini puikūs bendravimo įgūdžiai, psichologijos žinios, gebėjimai sklandžiai reikšti mintis žodžiu ir raštu.

Sėkmingam teisininkui būtina turėti tvirtas vertybines nuostatas, nes teisininko darbas susijęs su žmonių likimais ir tarnavimas teisingumui turi būti aukščiau už bet kokius asmeninius interesus. Lankstumas ir pasitikėjimas savimi, atsakingumas, pareigingumas ir sąžiningumas sau ir aplinkiniams užtikrina sėkmę teisininko darbe.

kūrybiškumo stoka nesutrukdys tapti netgi labai geru savo srities specialistu. Bet toks žmogus nekurs pokyčių teisinėje sistemoje

– P.Ragauskas: Priklausomai nuo pasirenkamo darbo, išskirčiau tris: dėmesį detalėms, gerą atmintį ir kūrybiškumą. Idealiausiu atveju reikėtų visų, bet daugumai teisinių profesijų pakanka dėmesio detalėms ir/arba atminties, arba kūrybiškumo.

Tarkime, dirbant advokatu, notaru, teisėju, prokuroru ar įmonės teisininku, kūrybiškumo stoka nesutrukdys tapti netgi labai geru savo srities specialistu.

Bet toks žmogus nekurs pokyčių teisinėje sistemoje. Jei advokatas nekūrybingas – jis nesugalvos naujo gynybos argumento, bet jei jis gerai atsimena teismų sprendimuose ar knygose skaitytus pavyzdžius, jam įprastinėmis sąlygomis to gali ir neprireikti. Tuo tarpu norint užsiimti teisėkūra, vien atminties nepakaks.

– Kokių teisininkų šiai dienai trūksta Lietuvoje ir kodėl?

– E.Gruodytė: Šiandieninėje visuomenėje dominuoja universalaus, mokančio prisitaikyti nuolat kintančioje gyvenimiškoje realybėje teisininko poreikis. Esama ekonominė ir politinė situacija Lietuvoje liudija, kad gerų teisininkų tiek valstybės tarnyboje, tiek politikoje, tiek ir versle Lietuvai vis dar labai trūksta.

Visuomenė ir toliau menkai pasitiki teisininkais, dėl to neretai vengiama kreiptis į teisininką, ypač pradiniuose teisinių santykių etapuose, kas neretai apriboja galimybes efektyviai (tiek laiko, tiek sąnaudų prasme) išspręsti susiklosčiusią situaciją. Todėl šiandienio teisininko paskirtis – tapti prieinamesniu ir suprantamesniu visuomenei.

teisininkai turi absoliutų monopolį vienoje iš 3 valdžios šakų: teisėju Lietuvoje gali būti tik teisinį išsilavinimą turintis žmogus

– P.Ragauskas: Trūksta mąstančių, o ne mechaniškai taikančių taisykles ir vien tik ankstesnius pavyzdžius. Ir (galbūt) trūksta ne todėl, kad nėra kūrybingų žmonių.

Tiesiog mąstyti gali būti nesaugu: tavęs gali nesuprasti, išjuokti. Viskas priklauso ne tik nuo tavo sukurtos teisinės konstrukcijos kokybės, bet ir nuo to ar gali įtikinti kitus žmones (teisėjus, Vyriausybės arba Seimo narius).
 

– Kaip teisininkai šiai dienai gali dalyvauti valstybės valdyme?

– J.Valčiukas: Teisininkai tiesiogiai dalyvauja valstybės valdyme, užimdami atsakingas pareigas viešojo valdymo institucijose. Be abejonės, norėtųsi daugiau teisinį išsilavinimą turinčių žmonių matyti politikoje.

Bet čia tik laiko klausimas, kada naujoji karta ateis ir užims deramas vietas, kur galės save realizuoti ir puikiai reprezentuoti atstovaujamą instituciją, valstybę. Ši karta jau ateina ir aš tuo be galo džiaugiuosi.

– P.Ragauskas: Maksimaliai. Daugiau (ir tiek pat) galimybių neturi jokios kitos specialybės atstovai. Šalia galimybių dirbti bemaž visose valstybės tarnybos pareigybėse, diplomatinėje tarnyboje, teisininkai turi absoliutų monopolį vienoje iš 3 valdžios šakų: teisėju Lietuvoje gali būti tik teisinį išsilavinimą turintis žmogus.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min