Krikščionių balsas ir pozicija ne sykį girdėjosi svarstant gyvybės apsaugos, šeimos, alkoholio plitimo kontrolės klausimus. Tad neverta stebėtis, kad pasigirdo nuomonių, teigiančių, jog Bažnyčia neturi teisės kištis į visuomenės gyvenimą. Tiesa, šis „kišimasis“ apibrėžiamas kaip mistifikuotas Bažnyčios politikavimas. Tokių minčių, be įprastų Bažnyčios kritikų A. M. Povilionienės ir N. Vasiliauskaitės, dar reiškė A. Bielskus ir V. Laučius.
Todėl galima teigti, jog telkiasi intelektualų blokas, kuris propaguoja savitą sekuliaraus totalitarizmo formą, siekiančią eliminuoti Bažnyčią iš viešo gyvenimo. Atrodytų, jau 150 metų Katalikų Bažnyčia yra atsisakiusi politinės valdžios, tačiau politikuojančių dvasininkų baubas vis demonstruojamas. Akivaizdu, kad vienintelis kelias yra aiškinti visuomenei, jog politinė veikla – tai pasauliečių misija, o lobizmas parlamentarizmo praktikoje yra oficialus veikimo būdas, kuriuo užsiima įvairios visuomeninės ir verslo grupės.
Tam reikalingos diskusijos viešojoje erdvėje, ką bandė daryti keletas intelektualų, tarp kurių nuskambėjo apžvalgininko Kęstučio Girniaus retorinis klausimas: „Ar sakykla vienintelis forumas tikintiesiems?“ Jis įsitikinęs, jog „tikintieji turi tas pačias teises kaip visi kiti piliečiai, juolab kad konstitucija garantuoja visų lygiateisiškumą bei nevaržomą tikėjimo ir sąžinės laisvę.“
2008-ųjų įvykiai parodė, kad sakyklomis apsiriboti būtų nuodėmė. Štai praėję metai Seimo nutarimu buvo paskelbti Blaivybės metais. Tad nenuostabu, jog metų slenkstis buvo peržengtas siaučiant kovai dėl alkoholio reklamos draudimo. Vyko manipuliacijos krepšinio mėgėjų emocijomis – esą, televizijoms buvo uždrausta džiuginti tautiečius tiesioginėmis rungtynių transliacijomis. Šia proga kardinolas A. J. Bačkis ir arkivyskupas S. Tamkevičius surengė specialią spaudos konferenciją, kurioje perspėjo visuomenę apie alkoholio gamintojų bei televizininkų šantažą, demaskavo nesąžiningą alkoholio ir žiniasklaidos verslo grupės kampaniją.
Sausio pradžioje vykusiame Seimo posėdyje vis dėlto nebuvo panaikinti alkoholio reklamos ribojimai, ir, kaip parodė tolesnių įvykių eiga, pasaulis nesugriuvo, televizijos nebankrutavo, visos varžybos galėjo būti transliuojamos. Ciniškas aludarių ir televizininkų suokalbis sukėlė aktyvų visuomenininkų pasipriešinimą, papiktino tuos žmones, kurie dar suvokia atsakomybę už savo vaikų ateitį. Pagirtina, kad nuolatos kritikuojamas Seimas taip pat nepasidavė alkoholio magnatų spaudimui ir suteikė pirmenybę vertybėms.
Įvykiai parodė, kad sakyklomis apsiriboti būtų nuodėmė. Praėję metai Seimo nutarimu buvo paskelbti Blaivybės metais. Tad nenuostabu, jog metų slenkstis buvo peržengtas siaučiant kovai dėl alkoholio reklamos draudimo...
Kitas didelio atgarsio visuomenėje susilaukęs įvykis – Valstybinės šeimos politikos koncepcijos svarstymas. Birželį Seimas galutinai pritarė Koncepcijai. Dauguma parlamentarų, nepaisydami didžiulio priešiškai nusiteikusių jėgų spaudimo, ją parėmė. Tuo jie tik atsiliepė į gyventojų lūkesčius, nes Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog du trečdaliai Lietuvos gyventojų šeimą tapatina su santuoka, o keturi penktadaliai norėtų, kad jų vaikai ir vaikaičiai gimtų santuokoje. Tik 7 proc. apklaustųjų pirmenybę teikė kitokioms sambūvio formoms.
Priėmus Koncepciją, Lietuvos Vyskupų Konferencija paskelbė komunikatą ir jame išreiškė dėkingumą ją inicijavusiems, rengusiems ir rėmusiems politikams bei visiems žmonėms, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie jos priėmimo. Vyskupai džiaugėsi pačių šeimų sąmoningumu bei įsitraukimu į Koncepcijos aptarimą ir vylėsi, kad ateityje Seimo nariai dažniau ras jėgų, išminties ir politinės valios imtis valstybei bei tautai svarbių sprendimų. Norisi tikėti, kad Koncepcija yra tik pirmas žingsnis stiprinant šeimos instituciją ir ji, kiek atsitiesus po sunkmečio, įgaus konkrečių formų mūsų įstatymų leidyboje.
Visuomenėje netilo diskusijos dėl „Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos“ įstatymo projekto, kuris turėtų riboti abortų teisę, o kovo pabaigoje vėl pasigirdo arkivyskupo S. Tamkevičiaus balsas, ginantis gydytojų akušerių-ginekologų teises atsisakyti teikti paslaugas, prieštaraujančias jų moralinėms nuostatoms ar religiniams įsitikinimams. To neleido naujoji Sveikatos ministerijos norma „Gydytojas akušeris-ginekologas“, įpareigojanti visus būsimuosius šios srities specialistus privaloma tvarka išmokti atlikti nėštumo nutraukimo procedūras. Taip gydytojui ne tik atimama pasirinkimo galimybė: ši profesija tampa neprieinama religingiems jaunuoliams arba jie turi daryti kompromisus su savo sąžine.
Tiesa, vertėtų pasakyti, kad didžioji nacionalinės žiniasklaidos dalis gana apatiškai reagavo į Jubiliejaus iškilmes, o tarptautinės agentūros (Reuters ir kt.) atsiuntė savo atstovų į šią šventę ir ją plačiai nušvietė pasaulio katalikų bendruomenei.
Rugsėjį sukako 15 metų, kai Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Ši data gražiai sutapo su svarbiausiu ne tik rugsėjo, bet ir visų metų Lietuvos Bažnyčios gyvenimo įvykiu – Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 m. jubiliejumi. Per visus jubiliejinius metus Šiluva buvo traukos centras, kurime vyko renginiai, šventės, rekolekcijos. Vienas tokių – tarptautinis Tautų Sekminių projektas, suorganizuotas Atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje judėjimo.
Rugsėjo 6–15 dieną Šiluvoje švenčiamos didžiojo Jubiliejaus iškilmės sutraukė minias maldininkų, į tai atkreipė dėmesį ir pasaulietinė žiniasklaida. Tiesa, vertėtų pasakyti, kad didžioji nacionalinės žiniasklaidos dalis gana apatiškai reagavo į Jubiliejaus iškilmes, o tarptautinės agentūros (Reuters, KAI, PAP, France Press ir kt.) atsiuntė savo atstovų į šią šventę ir ją plačiai nušvietė pasaulio katalikų bendruomenei. Kaip dažnai būna, neįvertiname to, ką turime čia pat...
Jubiliejus sulaukė maldininkų ir garbingų svečių ne tik iš visų Lietuvos kampelių, bet ir iš užsienio, jis reprezentavo mūsų šalies Bažnyčią. Tam pasitarnavo įvairi ir turininga Jubiliejaus iškilmių programa. Ryškiausias jos akcentas buvo tai, kad Benediktas XVI paskyrė šiam Jubiliejui ypatingąjį pasiuntinį kardinolą Joachimą Meisnerį, o pats popiežius tą sekmadienį dalyvavo Marijos apsireiškimo 150 metų jubiliejaus iškilmėse Lurde. Šventojo Tėvo pasiuntinys sakė, kad tądien Europoje buvo pastatytas maldos tiltas tarp Lurdo ir Šiluvos, jis sujungė žemyno Rytus ir Vakarus.
Taip Šiluvos Jubiliejus tapo simboliniu tiltu į kitą Jubiliejų – Lietuvos vardo paminėjimo Tūkstantmečio. Ne veltui Lietuvos vyskupai savo Advento laiške 2009-uosius paskelbė Jubiliejiniais Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai metais. Norisi tikėti, kad toks šventimas gali priminti mūsų visumenei, kur vertėtų ieškoti savo šaknų, vertybinės atramos bei paskatinti Lietuvos krikščionis aktyviau įsipareigoti mūsų visuomenės reevangelizacijai, jos veido atnaujinimui ir atjauninimui.
