Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antanas Guoga: Darom bangą už skaidresnius bankinius mokesčius?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Antanas Guoga Krepšinio pasaulyje – daryti bangą – tai palaikyti sėkmę mūsų pusėje. Kalbant apie Europos Parlamentą, pastarųjų dienų sprendimas apriboti tarpbankinius mokesčius už atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis vertas visų sirgalių palaikymo. Juo labiau, galime tikėtis, jog šis EP žingsnis paskatins verslininkus nors šiek tiek sumažinti paslaugų ir prekių kainas.

Kas jau kas, o tikras krepšinio fanas – tas, kuris turi pinigų, dažnai keliauja ir moka už prekes ir paslaugas kitose šalyse. Vienose jų tarpbankiniai mokesčiai už atsiskaitymus kortelėmis fiksuojami atskira suma, kitose, kaip Lietuvoje, pardavėjas tai įskaičiuoja į kainą.

Kas yra tarpbankinis tarpusavio atsiskaitymo mokestis? Tai yra mokestis, padengiantis kaštus, kurie susidaro aptarnaujant mūsų mokėjimo korteles. Kitaip tariant, tai, ko mes dažnai ir nepastebime.

Prieš porą metų dėl didelių tarpbankinių mokesčių buvo sukilusios mūsų šalies elektroninės parduotuvės. Vėliau prie šios bangos prisijungė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija ir Lietuviškų degalinių sąjunga, kurių nariai mokantiems grynaisiais taikė momentinę nuolaidą. Kodėl? Vėlgi dėl tų pačių tarpbankinių mokesčių.

Man pačiam ne kartą be grynųjų išėjus į miestą ir kavinėje paprašius kavos, pardavėja atsisakė jos parduoti. Motyvas paprastas: „kavos puodelis 4,5 lito, o mūsų šefas draudžia aptarnauti sąskaitas kortelėmis iki 5 litų“. Trumpai tariant, tarpbankiniai mokesčiai, ryšiai, mokėjimo kortelių aparato amortizacija, – visa tai sunaikina kavos puodelio pelno maržą.

Liberaliai mąstantis žmogus supranta, kad verslas uždirba iš pelno maržos, tačiau norisi, kad ta pelno marža būtų aiškiai ir skaidriai išskirta.

Paradoksas – aš tampu nuostolingu smulkiojo verslo klientu, nors a) noriu kavos; b) turiu sąžiningai uždirbtų pinigų už ją susimokėti; c) yra kavos pardavėja, kuri sukurs pridėtinę vertę kokybiškai suteikdama kavos puodelio paslaugą.

Taigi, kai šių metų balandžio pradžioje Europarlamentas pritarė siūlymams riboti tarpbankinius apsikeitimo mokesčius už atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, supratau, kad metas dar vienai bangai. Liberaliai mąstantis žmogus supranta, kad verslas uždirba iš pelno maržos, tačiau norisi, kad ta pelno marža būtų aiškiai ir skaidriai išskirta.

Nuo šiol suma už atsiskaitymą debeto kortele visoje Europoje neturėtų viršyti 7 euro centų arba 0,2 proc. nuo sandorio sumos, o už atsiskaitymą kredito kortele – ne daugiau kaip 0,3 procento. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje šie mokesčiai yra keturis kartus didesni. Kokie tiksliai – mes nematome nei mokėjimo kortelės ataskaitoje, nei mokėjimo kvite.

Todėl aš ir klausiu: ar darom bangą? Ar norėtumėte, kad suma, kurią sumokame bankui už transakciją, būtų išskirta mokėjimo kvite atskira eilute? Palaikykime sėkmę mūsų pusėje. Nepamirškim ir to, kad artėjant eurui, visus kasos aparatus Lietuvoje reikės pritaikyti naujai valiutai, todėl įvesti daugiau skaidrumo į bankų ir klientų santykius – tinkamas ir metinis ciklas.

Kita vertus, yra ir tokių įspėjimų, kad sumažinto tarpbankinio mokesčio mažėjimo bankai praras dalį pajamų, todėl jie gali pakelti kitus įkainius, pavyzdžiui, metinį kortelės aptarnavimo mokestį.

Šis EP sprendimas – pirmas žingsnis, labai laukčiau, o esant galimybei, skatinčiau ir kitų banko operacijų įkainių peržiūrą ir reguliavimą. Turbūt visi pastebėjome, kad banko paslaugų kainos išaugo ne procentais, o kartais.

Tai ar ne metas startuoti su visuomeniniu judėjimu už skaidresnius bankų mokesčius?

Antanas Guoga yra Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min