Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Birutė Vėsaitė: Euro baimės akys jau nėra tokios plačios

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Birutė Vėsaitė Liko mažiau nei keturi mėnesiai, kuomet lietuvių kišenėse litus pakeis eurai. Tarp svarbiausių Seimo rudens sesijos darbų – daugelis su euro įvedimu susijusių teisės aktų pakeitimų. Tačiau vis sparčiau judėdami euro link, neišvengiame dalies tautiečių skeptiškumo, kuriam pagrindą suteikia natūrali didelių pokyčių baimė, o ne tariamos negerovės, susijusios su bendros valiutos įvedimu.

Naujausi „Eurobarometro“ tyrimo duomenys rodo, kad eurą palankiai vertina apie 50 proc. lietuvių. Tai geresnis rezultatas nei ankstesnėse apklausose, demonstruojantis, jog tautiečių optimizmas bendros valiutos atžvilgiu didėja, tačiau vis dar ne taip, kaip norėtųsi euroentuziastams – 41 proc. euro įvedimo idėjos nepalaiko, o likusi dalis tvirtos nuomonės neturi.

Pagrindinė priežastis – nepamatuotai augančių kainų baimė, kurią šiuo metu pakursto nestabilumo nuotaikos – prekybinis karas su Rusija, vienaip ar kitaip atsiliepsiantis ekonomikos augimui, bendras geopolitinis nestabilumas.

Nors ir kiek Vyriausybė bedėtų pastangų, nuosekliai artėdama link vieno pagrindinių kadencijos tikslų, visiškai nuraminti gyventojų dėl didėjančių kainų pavojaus nepavyksta. Pralaužti nepasitikėjimo sieną yra sudėtinga, ypač kai ji iš ivairių pusių stiprinama apskaičiuotu politiniu populizmu.

Išlieka ir senos baimės – daugelis skeptiškai nusiteikusių vyresnio amžiaus žmonių teigia, jog jie pergyveno ne vieną valiutos keitimo vajų ir nei vienas jų neatnešdavo apčiuopiamos naudos. Bet dabartinis pokytis yra kitokio pobūdžio, jo neveja būtinybė paskubomis įsivesti nacionalinę valiutą ar žūtbūt išvengti finansinio kracho.

Nors ir kiek Vyriausybė bedėtų pastangų, nuosekliai artėdama link vieno pagrindinių kadencijos tikslų, visiškai nuraminti gyventojų dėl didėjančių kainų pavojaus nepavyksta.

Vyriausybė, turėdama konkretų, ilgalaikį ir pasvertą tikslą išlaikyti stabilų ekonomikos augimą, racionaliai supranta, jog euro įvedimas, kaip rodo Estijos bei Latvijos patirtis, sustiprina valstybės finansinius pamatus.

Dabartinės ekonominės tendencijos šiuo metu yra džiuginančios – antrojo šių metų ketvirčio BVP buvo 3 procentais didesnis nei to paties ketvirčio 2013 metais. Panašiu spartumu auga ir realaus darbo užmokesčio rodiklis, didinama ir toliau planuojama didinti ir minimali mėnesinė alga. Todėl euro įvedimas yra natūrali ir savalaikė priemonė, kuri gali suteikti dar didesnį postūmį mūsų ekonominio augimo ramsčiams – eksportui bei investicijoms šalyje.

Grįžtant prie kainų didėjimo, reikia pasakyti, kad svarbiausių prevencinių bei stebėsenos veiksmų šiuo klausimu imasi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Statistikos departamentas.

Keli šimtai pirmosios institucijos specialistų šalyje nustatinėja su kainų perskaičiavimu, klaidingai pateikiama informacija susijusius pažeidimus. Po pirmosios savaitės tarnybos atstovai pastebi, jog esame drausmingesni nei buvo latviai bei estai – per pirmąją tikrinimo savaitę pažeidimų pastebėta tik tarp 10 proc. tikrintų įmonių, kai skaičiai Latvijoje bei Estijoje siekė 30-45 proc.

Statistikos departamentas, atlikdamas kainų stebėseną, pastebi, jog kelis pastaruosius mėnesius vartojimo prekių bei paslaugų kainos, palyginus jas su praėjusiu mėnesiu, ne tik neaugo, bet net keliomis dešimtosiomis procento dalimis mažėjo.

Taip, tiesa, jog dalis produktų šiame vartojimo prekių krepšelyje pigo, o dalis kiek ir pabrango. Tai gali būti susiję su daugeliu priežasčių – sezoniškumu, taikomomis nuolaidomis, įvairių maisto produktų supirkimo kainomis ir t. t. Ne paskutinėje vietoje – ir Rusijos embargas maisto produktams iš ES. Tačiau bendra kainų statistika patvirtina tendenciją – kainos prieš euro įvedimą išlieka stabilios. Ir tai yra gera žinia!

Po pirmosios savaitės tarnybos atstovai pastebi, jog esame drausmingesni nei buvo latviai bei estai – per pirmąją tikrinimo savaitę pažeidimų pastebėta tik tarp 10 proc. tikrintų įmonių, kai skaičiai Latvijoje bei Estijoje siekė 30-45 proc.

Institucijų priežiūra bei kontrolė yra vienas dalykas, tačiau didžiausia galia sukaupta paprasto vartotojo rankose.

Turėdamas platų pasirinkimą bei nuolat stebėdamas prekybinkų elgesį, atidus vartotojas kaip mat užčiuops, kuris verslininkas euro įvedimu naudojasi, nepagrįstai padidindamas kainas, o kuris išlieka sąžiningas.

Pirmenybę teikdamas konkurencingai besielgiantiems verslininkams, vartotojas suteiks didžiausią paskatą taip elgtis ir kitiems, tuo pačiu suprasdamas, euro baimės akys nėra jau tokios plačios.

Birutė Vėsaitė yra Seimo narė, socialdemokratė

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min