-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Brėkštant krizei ilgės ekonomikos „šešėlis“

Akyse bliūkštančio Lietuvos ūkio recesijos virusu netruko užsikrėsti šalies darbo rinka. Darbo biržos duomenimis, kovo mėnesio pabaigoje darbo ieškojo 200 tūkst. šalies gyventojų, t.y. 65 proc. daugiau nei šių metų pradžioje. Taip išaugus bedarbių skaičiui, šalies darbo rinkai, nepaisant ženklaus progreso pastaruosius ketvertą metų, jau vėl tinka statistinis 2002 metų „rūbas“, kuomet nedarbo lygis viršijo 13 proc.

Kas gi lemia tokį staigų nedarbo didėjimą? Atsakymas trivialus – su finansiniais sunkumais susidūręs darbdavys ima ieškoti būdų, kaip padidinti veiklos efektyvumą ir pergyventi sunkmetį. Vieni keičia administracines patalpas į kuklesnes, kiti atsisako ne itin pelningų produkcijos linijų ir telkia visus pajėgumus saugesnių verslų „užutėkiuose“ ir panašiai. Daugelis darbdavių naudojamų priemonių paliečia ir darbuotojus – dažniausiai, naikinamų premijų ir priedų, mažinamų etatų, ar atlyginimų pavidalu. Tačiau nebūtinai.

Ekonomikos istorija liudija, kad recesijos ar stagnacijos laikotarpiais verslas dažnai pasirenka viliojantį ekonominio šešėlio glėbį ir visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi išvengti mokesčių naštos. Spėju, kad ši Lietuvos recesija nebus išimtis. Kad šie spėjimai bent iš dalies teisingi, byloja ir Trišalėje taryboje nuskambėjęs pasiūlymas iš kiek netikėtos – darbdavių – pusės. Pramonininkų konfederacijos atstovai išdėstė rekomendaciją nedarbo socialinio draudimo išmoką, vadinamąją bedarbio pašalpą, mokėti 12 mėnesių, o ne devynis, kaip yra šiuo metu. Be to, jie siūlo ją padidinti beveik 2,5 karto. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro, toks filantropinis darbdavių pasiūlymas kainuotų 4 proc. didesnį įmokų „Sodrai“ tarifą, kuris užgultų ir darbdavių pečius. Kyla natūralus klausimas, kodėl verslui taip parūpo bedarbių gerovė, kad jie net yra linkę užsimesti sunkesnę „mokesčių kuprą“?

Kiekviename slypintis sąmokslo teoretikas iškart įžvelgtų visai paprastą schemą: oficialiai atleidžiama dalis darbuotojų, tačiau iš tikrųjų jie lieka dirbti įmonėje ir be darbo užmokesčio dar gauna ir bedarbio pašalpą. Darbdavys, nebemokėdamas už šiuos darbuotojus mokesčių valstybei, gali proporcingai „apkarpyti“ darbo užmokesčio išlaidas, tuo nesumažindamas darbuotojų algos. Darbuotojai, žinoma, nesiskundžia, nes dėl šios schemos nenukenčia jų pajamos, be to jie bijo netekti darbo.

Norėtųsi tikėti, kad Vyriausybė suspės parengti patrauklią atsparą verslui ir jis sugebės legaliomis priemonėmis išgyventi sunkmetį, o panašios sąmokslo teorijos ir liks tik teorijomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius