Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Virgis Valentinavičius: Gandų skleidimo institutas: meluoti reikia geriau

Linas Balsys sako sutikęs tapti Žaliosios politikos instituto vadovu, nes institutas „suteikia galimybę skleisti žaliąsias idėjas“. Tačiau pažymėtina, kad naujas naujo instituto vadovas žaliąsias idėjas ir atsinaujinančią energetiką prabėga „greituoju“ būdu, o didžiąją dalį savo viešų pareiškimų skiria platinti gandams ir pramanams apie Visagino atominę elektrinę (VAE).
 

L.Balsys save labai aiškiai ir sąmoningai pozicionuoja VAE priešininku. Ne jis pirmas, ne jis paskutinis, bet pasižiūrėkime atidžiau, kuo išskirtinis L.Balsio produktas „senstančioje“ VAE priešininkų rinkoje, kurioje lig šiol dominavo Birutė Vėsaitė, Jurgis Vilemas, Leonas Ašmantas.
Kai L.Balsys kalba apie žaliąją energetiką ir sąžiningai prisipažįsta, jog minėtą institutą ir jo direktorių išlaiko atsinaujinančios energetikos asociacijos ir lobistinės grupės, dar galima suprasti.

Taip, egzistuoja grupiniai interesai, kurie siekia didesnės energetikos rinkos dalies ir bando priversti arba įtikinti valstybę, jog tai prasminga subsidijuoti.

L.Balsys stačiai surenka į vieną vietą visus metus linksniuojamus gandus ir prasimanymus apie VAE nereikalingumą ir kenksmingumą Lietuvai.

Tačiau tai – tik trumpoji L.Balsio ištarų dalis, kai prasideda ilgoji – VAE – suprasti pasidaro kur kas sunkiau. Be ypatingų ceremonijų su argumentais L.Balsys stačiai surenka į vieną vietą visus jau gerus metus linksniuojamus gandus ir prasimanymus apie VAE nereikalingumą ir kenksmingumą Lietuvai.

L Balsys tvirtina, esą VAE  yra sąmokslas, didinantis Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, nes VAE negalės veikti be Rusijos sistemos rezervinių galių. Jungtys į Švediją ir Lenkiją, girdi, tarnaus tik rusiškos elektros eksportui į Europos Sąjungą, nes jungtys esančios „ne to tipo“ – nuolatinės srovės, silpnos jungtys, kurios neužtikrins rezervinės galios, tikros jungtys turinčios būti aukštavoltės linijos mažiausiai iki Vokietijos, o tai labai brangu.

L.Balsys aiškina: „Naujoji VAE  taip pat bus įjungta į Rusijos energetinį žiedą. Šita elektrinė, pastatyta už Lietuvos pinigus, Lietuvos žmonių išlaikoma. Rusijai tai yra labai gerai. Kuo daugiau galingų elektrinių sistemoje, tuo sistema stabilesnė, patikimesnė, tuo daugiu elektros energijos Rusija per šią sistemą gali transportuoti į Vakarus“ (15min.lt 2012.02.02).  Nors VAE produktas būktai bus rusiškas eksportas, čia pat L. Balsys tvirtina, kad ekonomiškai VAE neapsimokės, nes elektros kaina būsianti 70 centų už kilovatvalandę. 

Tikrovė dėl priklausomybės nuo Rusijos yra priešinga: nepriklausomos energetikos strategijoje savo generacinių pajėgumų (VAE) sukūrimas yra būtina prisijungimo prie europinių tinklų sąlyga.

Kaip galima jungtis, jei šalis pasigamina vos pusę reikalingos elektros? 

VAE rezervinės galios būtų pririšanti prie Rusijos problema, jei reaktorius būtų galingesnis. „Hitachi“ siūlomo reaktoriaus galia patenka į galingumo diapazoną, kuriam padengti užtektų Baltijos valstybių rezervinių galių ir numatomų jungčių su gretimomis ES šalimis. Visagino elektrinė nuo pat pradžių projektuojama atsižvelgiant į planus dirbti žemyninėje Europos tinklų sistemoje, taip nutraukiant priklausymą Rusijos sistemai.

Sinchronizacijos su Europa klausimu instituto direktorius gerokai atsilieka. Šiandien Baltijos valstybių sinchronizacija – jau europinėje darbotvarkėje. Tai įvyko todėl, kad Lietuvos diplomatija, įskaitant  aukščiausio rango vadovus, aktyviai gynė sinchronizacijos būtinumą visais įmanomais europiniais kanalais, aktyvią poziciją užėmė ir Estija.

Išvedžiojimai apie tariamą rusiškos elektros eksportą netenka prasmės, nes perėjus prie skandinaviško elektros rinkos modelio komercinio elektros tranzito sąvoka nebetenka prasmės. Pvz., norint pasiųsti rusišką elektrą į Švediją, pirmiausia reikia ją pateikti Lietuvos elektros biržoje, Švedijoje elektra gali atsidurti suprekiavus Lietuvos ir Švedijos biržoms, pelną dalintųsi lietuvių ir švedų operatoriai. Komercinio tranzito sąvokos biržoje, veikiančioje  pagal NORDPOOL modelį, tiesiog nėra. 

Na, o gąsdinimą 70 centų už kilovatvalandę paskutinį kartą girdėjome, kai buvo aiškinama, kiek kainuos elektra sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę. Kitą dieną po IAE sustabdymo pradėjusi veikti  Baltijos valstybių elektros birža buvo komercinės tikrovės atsakymas pramanams.

Tie, kurie skaičiuoja būsimojoje jėgainėje pagamintos kilovatvalandės kainą, turėtų atkreipti dėmesį, kad paskolas statybai nebus imamos iš komercinių bankų.

Dabar Energetikos ministerija nuolat pabrėžia, kad VAE yra komercinis projektas. Konkurencinga kaina yra būtina sąlyga, nes VAE pagaminta elektros energija pateks į komercinę rinką. Premjeras Andrius Kubilius ne kartą sakė, kad VAE elektros kaina bus konkurencinga rinkoje. Komercinis projekto pagrįstumas yra pagrindas, kuriuo projekte dalyvauja tiek strateginis investuotojas, tiek regioniniai partneriai, tiek pati Lietuva.

Tie, kurie skaičiuoja būsimojoje jėgainėje pagamintos kilovatvalandės kainą, turėtų atkreipti dėmesį, kad paskolas statybai nebus imamos iš komercinių bankų – projektas didžiąja dalimi bus finansuojamas iš technologijas tiekiančių valstybių valstybinių agentūrų paskolų, o jų sąlygos yra kur kas geresnės nei komercinių bankų.

Į šių metų vasario pradžios L. Balsio pramanus apie VAE kaip tariamą priklausomybę nuo Rusijos „Litgrid“ vadovas  V. Poderys atsakė dar pereitų metų spalį: „Būdami tiesiogiai atsakingi už sistemos valdymą dabar ir žinodami, kokie iššūkiai laukia pilnavertiškai integruojant sistemą su Vakarų Europos energetikos sistema, turime aiškiai pasakyt, kad Visagino atominė elektrinė ne tik netrukdys, bet yra būtina, norint atskirti Baltijos šalių energetikos sistemas nuo Rusijos ir sėkmingai sinchronizuoti sistemą su Europos tinklu” („Litgrid“ pranešimas spaudai, 2011.1027).

Lietuvai projekte atstovaujanti bendrovė „Litgrid“ programiškai pabrėžia, jog VAE yra kertinis energetinės nepriklausomybės strategijos dėmuo, kartu vystant jungtis ir ruošiant sinchronizaciją su Europa: „Elektros jungčių, tinklo plėtros, naujos atominės elektrinės, sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklu projektai vykdomi kompleksiškai ir derinant veiksmus, o jų visų tikslas – šalies elektros energetikos sistemos pilnavertė integracija į Europą“ (ten pat).

Pasak V.Poderio, jungtys praplės elektros mainų galimybes ir sudarys sąlygas infrastruktūros ir rinkų integracijai. Jo nuomone turėti savo sistemoje efektyvų, modernų ir nepriklausomą nuo dujų kainos elektros generatorių – VAE – reiškia ne tik sugebėti pasigaminti elektros savo poreikiams, bet ir būti visaverte energetine sistema, kurios vaidmuo tenkinant elektros poreikį ir palaikant sisteminius rezervus Europoje būtų svarus ir labai pageidaujamas ES partnerių.

L Balsio sąmokslo teorijas neigia jau keleri metai besiplėtojanti nuosekli ir kryptinga Europos Komisijos energetikos politika, kurios esminiai riboženkliai visi be išimties veda priešinga kryptimi, negu vaidenasi L. Balsiui: strateginiuose dokumentuose įtvirtintas trečiojo paketo įgyvendinimas, energetinių salų panaikinimas iki 2015 metų, BEMIP (Baltic Energy Market Interconection Plan) vystomi jungčių su Lenkija ir Švedija projektai bei jų finansavimas.

Galima sakyti, kad jei L. Balsys meluoja apie VAE, tai jis nemeluoja nieko naujo – veik viskas jau buvo pameluota iki jo. Tačiau Lietuvos antibranduolinės propagandos  rinkoje L.Balsio produkto rinkodarinis išskirtinumas yra ypatingas mėgėjiškumas (nesinori tikėti, kad tai – žaliojo žanro reikalavimas). Aukščiau išvardyti balsizmai liudija viešai prieinamos informacijos apie VAE projektą nežinojimą.  Juose dominuoja neišmanymas, kam ir kokios rezervinės galios elektrinėms reikalingos, kokios jungtys statomos, kaip transformuosis elektros rinka, kaip vyks persijungimas prie Europos ir sistemų sinchronizacija. Stebina L.Balsio nesigaudymas, kaip VAE projekte dalyvauja Europos Komisija. 

Žaliosios politikos institute, jei spręstume pagal direktorių,  politikos daugiau negu žalumos, ir tą politiką sudaro vien pramanai ir gandai. Atitinkamai L.Balsį būtų tiksliau tituluoti ne žaliosios politikos, bet juodųjų gandų skleidimo instituto direktoriumi.

Žaliosios politikos institute, jei spręstume pagal direktorių,  politikos daugiau negu žalumos.

Nepriklausomoje Lietuvoje žaliųjų sąjūdis panašiai sukruto du kartus. Pirmas kartas buvo, kai žalieji (tuomet importas iš Latvijos – Ventspilio terminalo bičiuliai) protestavo prieš Būtingės terminalo statybą. Tada kilo grėsmė (rytų kaimynų naftos koncernų požiūriu), jog Lietuva turės alternatyvią „Draugystei“  naftos tiekimo galimybę.

Antras kartas – dabar. Žaliasis sąjūdis vėl sukruto kilus realiai grėsmei (rytų kaimynų elektros gigantų požiūriu), jog bus pastatyta VAE, jungtys su Švedija ir Lenkija, ir Lietuva prisijungs prie europinės energetinės sistemos. 
Galima spėti, jog kuo arčiau suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje projekto užbaigimo diena, tuo didesnė tikimybė, kad įvyks dar vienas pažaliavimas, grubiuoju būdu sutampantis su nuogu energetikos monopolistų interesu žūtbūt apginti savo monopoliją. 

Virgis Valentinavičius yra premjero patarėjas, šiame tekste reiškiama autoriaus nuomonė
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius