Matyt, teisę įžūliausiai šypsotis turi tie, kurie girdėjo R.Juknevičienę kalbant apie terorizmą. Jau tada reikėjo suprasti, kad buvusios krašto apsaugos ministrės požiūris seklesnis nei paviršutiniškas.
Šitą požiūrį puikiai perprato Audrius Bačiulis: „Bet man tokiu atveju kiltų viena mintis: ar tai nėra islamistinės teroristų organizacijos narys, ar jis nėra mirtininkas, ketinantis susisprogdinti kartu su aplinkiniais, ar oro uosto apsauga pakankamai gerai patikrino visą jo bagažą, visas jo kūno ertmes ir ar po to peršvietė rentgenu?“.
Nieko suvaidinta: nežinomo baimė; nesaugumo jausmas; stereotipinis požiūris į kitokius nei tu; nepagrįsti absoliutinimai; vėliau sekantis savęs teisinimas.
Bet R.Juknevičienė nerimavo be reikalo. Tuo momentu, kai įgarsino savo mintį, ji ir teroristas gyveno sutampančia filosofija: baimę kildino iš neišmanymo, o sprendimą – iš sunaikinimo.
Kas, išskyrus pasaulį pažinusį jaunimą, nesupranta ir nepateisina R.Juknevičienės baimių? Nedaugelis: konservatorių siūloma politika niekada nebuvo skirta įgalinti visuomenę, sumažinti baimės ir padidinti savarankiškumo. Atvirkščiai, tradiciniai tėvsąjai, kaip ir dera talibams, kur kas geriau jaučiasi įtampų ir trinčių sąlygomis.
Tradiciniai tėvsąjai, kaip ir dera talibams, kur kas geriau jaučiasi įtampų ir trinčių sąlygomis.
Talibams būtini priešai – jie visur randa blogos taikos. Turime suprasti: būtent priešai juos ir įprasmina; priešai, o ne draugai jų akyse nulemia vertę.
Priešai ir vertybės – pastarųjų gynėjais įprastai prisistato talibai. Tik su jų atstovaujamomis vertybėmis yra problemų.
Tiksliau, problema: jų vertybės yra buitinio lygio. Garbė, pasiaukojimas, nuolankumas, išmintis – ar jūs girdėjote konservatorius taip karštai linksniuojančius šituos žodžius, kaip kartoja žodį „santuoka“?
Buvimas talibu – tai dvasios ir minties būsena, jos skiriamasis bruožas – primityvumas. Kaip ir aišku: klausimai, abejonės, politikavimai verčia ieškoti atsakymų, o tai yra didžiausia grėsmė talibui. Tikras talibas niekada neklaus elektorato noro, jis elektoratui pasakys, ko norėti – tam pačiam elektoratui, kurio neišprusimu ir amžinai buitine savimone pasirūpino.
Reikia mokėti būti paprastesniam.
