Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ką aš daryčiau, jei būčiau Lietuvos premjerė

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Žmonės pavargo nuo krizės. Pavargo nuo chaotiškų A.Kubiliaus Vyriausybės žingsnių, nuo mokesčių sistemos be sistemos. Ką daryti, kad atsikratytume krizės čempionų titulo?

Ekonomikos atsigavimui įtakos turi ne tik eksporto skatinimas, bet ir vidaus vartojimo didinimas. Todėl būtinas žingsnis, kurį reikia žengti, ir stimulas ekonomikai gaivinti, yra pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas į buvusias ribas.

PVM yra „vargo mokestis“. Jį sumoka kiekvienas duonos ir dešros valgytojas, nesvarbu ar jis turtuolis, ar vargšas. Maisto kaina vartotojo krepšelyje užima dominuojančią padėtį, todėl akivaizdu, kad vargšus šis mokestis slegia labiausiai. Sumažinus PVM atpigtų maisto prekės, tai paskatintų vartojimą ir ekonomikos augimą. Be to, PVM surinkimo analizė parodė, jog šio mokesčio surinkta daug mažiau nei tikėtasi. Jeigu ir atsirastų biudžeto deficitas, jį galima būtų kompensuoti per nekilnojamojo turto mokesčio ir progresinio mokesčio įvedimą. Šių trijų mokesčių subalansavimas leistų pasiekti visuomenėje daugiau socialinio teisingumo, tai būtų stimulas ekonomikai augti.

PVM yra „vargo mokestis“. Jį sumoka kiekvienas duonos ir dešros valgytojas, nesvarbu ar jis turtuolis, ar vargšas.

Žinoma, šią mokesčių sistemą reikėtų stabiliai išlaikyti bent penkerius metus, nes investuotojus domina valstybės su stabilia mokesčių sistema. Stabdis Lietuvos verslo atsigavimui yra kreditavimo trūkumas. Lietuvoje dominuojantys Skandinavijos bankai prieš krizę, kreditus daliję į kairę ir į dešinę, dažnai iš perskolintų lėšų, kreditavimo kranelį beveik visiškai prisuko. Verslininkai, turintys perspektyvius verslo projektus, kenčia kreditavimo badą, priversti atleidinėti darbuotojus ir net bankrutuoti. Skandinavijos bankų dominavimas Lietuvos finansų rinkoje dar labiau pagilino ekonominę krizę Lietuvoje. Todėl Lietuvos Valstybinio banko atkūrimas būtų svarbus žingsnis vietinės finansinės rinkos stabilizavimui ir verslo stimuliavimui. Beje, tokį receptą Lietuvai siūlo ir tarptautinės finansinės priežiūros institucijos. Taip pat reikėtų sustiprinti finansinių institucijų priežiūrą, ypatingai bankų elgesį su skolininkais – fiziniais asmenimis, siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų. Derėtų reguliuoti ir bankininkų pajamas. Britai ruošia įstatymo projektą, kuris leistų apmokestinti bankininkų premijas, viršijančias 250 tūkstančių svarų per metus, 50  proc. gyventojų pajamų mokesčiu.

Kitą žingsnį reikėtų žengti energetikos srityje. Nenormalu, kad už dujas Lietuvos vartotojai moka daugiau negu vokiečiai. Neturime ilgalaikės dujų tiekimo sutarties su Rusija, todėl drauge su Lietuvos Prezidente aukščiausiu lygiu siekčiau tokios sutarties sudarymo. Beje, tokias sutartis turi Vokietija ir kt. ES šalys. Lietuvos žmonės už šildymą per metus sumoka apie 2 mlrd. Lt. Mažesnės dujų kainos sumažintų šilumos kaštus. Beje, mažinant Lietuvos energetinę priklausomybę nuo rusiškų dujų, kuo skubiausiai, ruošiant šilumą, reikėtų pereiti prie biokuro naudojimo šiluminėse elektrinėse. Energijos taupymas taip pat būtų vienas ir prioritetų.

Taip pat galima atpiginti elektros energijos kainą gyventojams, jei per pus mažiau labai brangios elektros energijos gamintume senojoje Elektrėnų elektrinėje.

Nesuprantama, kodėl  Slovakijoje ir Bulgarijoje daugiabučių renovacija iš atominės elektrinės uždarymo fondų vyksta sklandžiai, o Lietuvos daugiabučių renovacijai skirtos lėšos vis dar guli Liuksemburgo bankuose, keldamos depresiją merdinčiai statybų pramonei. 2010 m. pavasaris turėtų tapti 2010 m. daugiabučių renovacijos pavasariu Lietuvoje. Taip pat kuo skubiausiai, pereinant  nuo kalbų prie konkrečių darbų, reikia imtis naujos atominės elektrinės statybos, nes uždelsus ir atsigavus pasaulinei ekonomikai elektros energija laisvoje rinkoje neišvengiamai pabrangs, o uždelsti dabartinės valdžios mėnesiai bei metai labai brangiai kainuos ateities kartoms bei Lietuvos ekonominiam vystymuisi.

Taip pat galima atpiginti elektros energijos kainą gyventojams, jei per pus mažiau labai brangios elektros energijos gamintume senojoje Elektrėnų elektrinėje. Energetinės sistemos stabilumui išlaikyti pakaktų 1,5 TWh vietoje numatytų 2,9 TWh, o likusi dalis galėtų būti rusiška elektros energija perkama rinkoje. Pravartu būtų pagalvoti ir apie ilgalaikės elektros energijos tiekimo sutarties sudarymą su Rusija.

 Visi šie žingsniai sumažintų gyventojų išlaidas, paskatintų vartojimą, o tuo pačiu ir ekonomikos augimą bei jos konkurencingumą. Tai leistų grąžinti dirbančiųjų pajamas, pensininkų pensijas atstatyti į buvusį lygį, sustabdytų nedarbo augimą, skatintų naujų darbo vietų kūrimąsi ir, galiausiai, greitesnį išėjimą iš ekonominės krizės. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min