Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kristina Miškinienė: Socialinio būsto vis dar laukia tūkstančiai šeimų

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kristina Miškinienė Šiuo metu visuose Lietuvos miestuose ir rajonuose į eilę socialiniam būstui gauti įrašyta per 30 tūkst. šeimų ir asmenų, iš jų apie trečdalis – jaunos šeimos. Iki šiol socialinis būstas suteiktas tik 2,5 tūkstančiui šeimų ir asmenų. Taigi problema itin svarbi ir aktuali.

Įvertinus menkas valstybės finansines galimybes patenkinti esamą gyventojų poreikį socialiniam būstui gauti (prireiktų apie 30 metų), dar 2011 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasiūlė spręsti šią problemą kompensuojant gyventojams dalį nuomos mokesčio.

Savivaldybės labai apsidžiaugė dėl šio ministro Donato Jankausko siūlymo, kurį 2013 metų pavasarį palaikė esama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Tikėtasi, kad įstatymo projektas šiuo klausimu bus pateiktas Seimui svarstyti praėjusiais metais pavasarį, po to – rudenį. Garsūs pažadai kol kas lieka tik pažadais.

Ministerijos užmojai – sistemingai ir kompleksiškai spręsti opius klausimus – atrodo solidžiai. Tačiau, kai tie logiški, visuomenei pristatyti klausimai taip ir užstringa metų metais ministerijų kabinetuose net neatkeliavę į Seimą, žmonėms vis sunkiau paaiškinti, kad jie sulauks reikiamo įstatymo. Taip atsitiko su Darbo kodeksu, pensijų reforma, Užimtumo didinimo programos įgyvendinimu, socialiniu būstu ir kitais svarbiais teisės aktais, kurių projektų vis laukiame.

Bet grįžkime prie socialinio būsto aktualijų. Neseniai vykusiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbiniame pasitarime su kai kurių didmiesčių ir rajonų savivaldybių administracijų specialistais, atsakingais už socialinio būsto klausimus, aptarėme savivaldybių lūkesčius minėtu klausimu.

Pirmiausia buvo pažymėta, kad įstatymu būtina nustatyti savivaldybėms prievolę griežčiau kontroliuoti eiles socialiniam būstui gauti. Pasitarimo dalyviai akcentavo, kad efektyvus kontrolės mechanizmas jau sumažintų eiles. Keistina praktika, kai dabar savivaldybės turi ieškoti asmenų, o ne asmenys ateiti į savivaldybę, kad patikslintų buvimo eilėje teisėtumą. Taip pat asmenys, esantys eilėje ir gyvenantys socialiniame būste, turi kasmet deklaruoti savo turtą ir pajamas.

Apie 12,5 tūkst. savivaldybėms priklausančių ir gyventojams išnuomotų būstų iki 2002 metų pabaigos neterminuotam laikui, neatitinka socialinio būsto statuso.

Didele problema buvo įvardinta ir tai, kad, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu apie 12,5 tūkst. savivaldybėms priklausančių ir gyventojams išnuomotų būstų iki 2002 metų pabaigos neterminuotam laikui, neatitinka socialinio būsto statuso. Juose gyvena žmonės, kuriems nereikalinga parama, o juos iškeldinti galima tik teismo keliu ar bendru sutarimu.

Atliktos apklausos rodo, kad daug asmenų norėtų išsipirkti minėtus butus. Taip savivaldybės, SADM skaičiavimu, per 10 metų gautų daugiau kaip 850 mln. Lt. tikslinių lėšų savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai, o minėtų butų gyventojai įgytų teisę laisvai disponuoti įsigytu turtu. Rengiamame įstatymo projekte numatyta, kad visi pageidaujantys įsigyti tokius butus galės tai padaryti už komercinę kainą išsimokėtinai per 10 metų.

Kad apsaugoti socialiniame būste gyvenančius žmones nuo baimės, jog jie gali būti iškeldinti dėl gautų didesnių pajamų, siūloma pakelti pajamų ribą, nuo kurios asmuo netenka teisės į socialinį būstą. Dabar žmogus negali pretenduoti į socialinį būstą, jei jo pajamos viršija 5 proc. nuo nustatytos ribos. Tai yra viršija 55 litus per mėnesį. Siūloma, kad ši riba būtų 220 litų. Dabar asmens metinės pajamos negali viršyti 13,2 tūkst. litų, o turtas – 13,6 tūkst. litų. Asmenims, kurių pajamas viršis nustatytas, bus leidžiama, jiems pageidaujant, ir toliau nuomoti socialinį būstą, bet jau komercine kaina.

Ir pagaliau dar viena naujovė, kuri padėtų gyventojams gauti paramą socialiniam būstui, – tai būsto nuomos dalies mokesčio kompensacija. SADM siūlo visiems, kurie turi teisę gauti socialinį būstą, skirti šeimai arba asmeniui 20 procentų grynųjų pajamų kompensaciją būsto nuomai. Įvertinus butų nuomos komercines kainas įvairiuose Lietuvos miestuose, SADM teigia, kad ši kompensacija būtų apčiuopiama parama – ji sudarytų maždaug 50 procentų buto nuomos kainos. Kompensacijai reikėtų apie 65 mln. Lt. valstybės biudžeto lėšų.

Visos pristatytos įstatymo projekto nuostatos, išskyrus paskutinės, nereikalauja papildomų biudžeto lėšų. Taigi reikia tikėtis, kad įstatymo projektas jau šį pavasarį bus pateiktas Seimui svarstyti ir tikiuosi, kad SADM ras galimybių operatyviai parengti poįstatyminius aktus, kad dalį įstatymo nuostatų įsigaliotų dar šiais metais, o kompensaciją nuomai pirmieji gyventojai gautų jau 2015 metais. Jei norime sudaryti galimybę jaunoms, mažas pajamas gaunančioms šeimoms neemigruoti, o gyventi Lietuvoje, turime nedelsdami spręsti šį opų klausimą.

Kristina Miškinienė  yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, LSDP atstovė

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min