Regiono lyderės, be abejo, yra Kinija bei Indija, į jas lygiuojasi ir Pietų Amerikos naujoji „ekonomikos žvaigždė“ Brazilija. Kinijos ekonomika šiuo metu laikoma beveik visų likusių pasaulio regionų ekonomikų atsigavimo pagrindu. Šios šalies augimą lemia valstybės parama tiek verslui, tiek paprastiems piliečiams: mažinami mokesčiai, didinamos valstybės investicijos.
Tai daryti Kinijos valdžiai leidžia sukaupti bene didžiausi pasaulyje užsienio rezervai. Tikimasi, jog Kinijos ekonomika šiemet augs beveik 10 proc., o kitais metais – dar 9 proc. Sparčiai didės paklausa ir kinų vidaus rinkoje, o tai suteiks puikių galimybių JAV ir Europos valstybių eksportuotojams.
Atsigavimo greitis nebus vienodas
Sutariant dėl vadinamųjų pasaulio ekonomikos „lokomotyvų“, beveik taip pat vienbalsiai sutariama ir dėl to, kad įvairių regionų bei šalių atsigavimo greitis nebus vienodas. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų ir eurozonos šalių ekonomikų tvarų augimą gali pristabdyti neigiamos darbo rinkos tendencijos ir didžiulės užsienio skolos. Tiesa, eurozonos šalims jau šiemet prognozuojamas apie 2,2 proc. BVP augimas, panašus tempas išliks ir 2011-aisiais.Atsigaunanti išorinė paklausa atveria eksporto galimybes ir Lietuvai. Žinoma, tai jokiu būdu negarantuoja, kad visos bėdos, kankinusios mūsų ekonomiką, jau praeityje.
Ekonominė padėtis sparčiai gerėja Vokietijoje ir Prancūzijoje, o vienintelė Europos Sąjungoje nuosmukio nepatyrusi Lenkija šiais metais planuoja ir trijų procentų ekonomikos augimą. Potencialo turi ir mums svarbi Rusijos ekonomika, tačiau jos raidą lems naftos kainų tendencijos.
Atsigaunanti išorinė paklausa atveria eksporto galimybes ir Lietuvai. Žinoma, tai jokiu būdu negarantuoja, kad visos bėdos, kankinusios Lietuvos ekonomiką, jau praeityje. Dar yra nemažai rizikos veiksnių, galinčių prislopinti eksporto atsigavimo tendencijas – bent jau pirmąjį šių metų pusmetį. Visų pirma, tai – elektros energijos brangimas, galintis lemti iki vieno procentinio punkto BVP nuostolį.
Šiuo metu gana sparčiai atsigaunantys pramonės sektoriai (chemijos, polimerų, medienos gaminių) pasižymi santykinai didele priklausomybe nuo elektros energijos suvartojimo. Dar vienas veiksnys, neleidžiantis pernelyg džiūgauti, yra tai, jog vidaus paklausos tendencijos vis dar išliks silpnos ir čia matysime tik teigiamo bazės efekto, o ne fundamentalių veiksnių nulemtus atsigavimo požymius.
Taip pat tikėtina, kad ir šiemet – bent kurį laiką – augs nedarbas, o pabrangę energetiniai ištekliai dar labiau nusmukdys vartojimą. Tad apibendrinant galima teigti, jog šie metai Lietuvoje bus stabilizacijos, o bent šiek tiek ryškesnio ekonomikos augimo galime tikėtis 2011-aisiais.
