Metinė prenumerata vos už 7,99 Eur. 15-tos dienos proga!
Prenumeruoti

Linas Kvedaravičius: Vilnius kuria ilgalaikio poveikio vaistą spūstims sumažinti

Tyrimai rodo, kad Vilnius patenka tarp kelių dešimčių miestų, turinčių daugiausia lengvųjų automobilių (skaičiuojant tūkstančiui gyventojų). Tai didmiesčio bruožas ir tuo pačiu galvos skausmas: piko metu užsikemša pagrindinės miesto arterijos, pailgėja grįžimo namo laikas, sunkiau rasti vietą automobiliui pastatyti.
Linas Kvedaravičius
Linas Kvedaravičius / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Vilnius imasi greitų priemonių, kad jau šiemet eismo pralaidumas išaugtų ir tuo pačiu su bendruomene ieškome ilgalaikio poveikio vaisto, kad per miestą piko metu būtų galima pravažiuoti per trumpesnį laiką.

Kodėl Vilniuje yra spūsčių? Dėl prastos viešojo transporto kokybės sunku pritraukti daugiau miestiečių į autobusus ir troleibusus; dėl chaotiškos miesto plėtros, Vilniaus centras yra mažai apgyvendintas, miestiečiai išsikraustė į naujus rajonus, kur nėra mokyklų, darželių, todėl kas dieną suvažiuoja į miesto centrą ir mokytis, ir dirbti, ir apsipirkti.

Konstitucijos prospekte įsikūrusiose įstaigose, verslo, prekybos centruose, įmonėse dirba 32,2 tūkst. darbuotojų, tuo tarpu gyvena – tik 6,7 tūkst. Tai beveik prilygsta Utenos gyventojų persikėlimui į ramų Kupiškį!

Paimkime paprastą pavyzdį – Konstitucijos prospektą, kur per vieną parą bendras transporto priemonių srautas siekia 44 tūkst. Šioje miesto dalyje nuo 2010 m. pastebimas akivaizdus darbuotojų augimas: čia dirbančiųjų skaičius šiandien penkiskart viršija gyvenančiųjų skaičių, t. y. Konstitucijos prospekte įsikūrusiose įstaigose, verslo, prekybos centruose, įmonėse dirba 32,2 tūkst. darbuotojų, tuo tarpu gyvena – tik 6,7 tūkst. Tai beveik prilygsta Utenos gyventojų persikėlimui į ramų Kupiškį!

Žinoma, imamės greitųjų priemonių: šiemet bus pertvarkomos penkios avaringiausios sankryžos, plečiamas dviračių takų tinklas, nuomojami nauji autobusai, skelbiamas privataus vežėjo konkursas, apšviečiamos perėjos, tvarkomi įvažiavimai į kiemus.

Bet greitųjų priemonių neužtenka, ieškome „vaisto“, kuris duotų ilgalaikį sprendimą ir sutvarkytų Vilniaus eismo sistemą iš esmės. Gana padrikų braižymų bendrajame plane – laikas pradėti eiti tvarios transporto sistemos link, kas jau seniai daroma kitose Europos Sąjungos šalyse.

Vilniaus miesto savivaldybėje pradėjome rengti Darnaus judumo planą, dokumentą, kuriuo remiantis bus tvarkoma visa miesto eismo sistema. Nepaprastai reikalingas dialogas ir tarpusavio bendradarbiavimas tarp investuotojų, miesto plėtros ekspertų, architektų, susisiekimo paslaugas teikiančių įmonių bei įvairių bendruomeninių organizacijų, asociacijų atstovų.

Džiaugiuosi, kad šių organizacijų atstovai jau dalyvauja konstruktyviame dialoge ir prisideda prie strateginio planavimo dokumento parengimo. Netrukus į svarstymą įtrauksime ir visus vilniečius, norinčius patarti, išsakyti nuomonę. Darnaus judumo planas nurodys kryptį, kaip miestas efektyviai turės vystyti urbanistinę plėtrą artimiausią dešimtmetį.

Kas atsispindės šiame plane? Tiek miesto viešojo transporto pertvarka, įskaitant, viešojo transporto parko atnaujinimą, ekologiškų, modernių susisiekimo priemonių (elektromobiliai, dviračiai) darnų įsiliejimą į bendrą sistemą, tiek šviesoforų veikimo sistemos pritaikymas, ženkliai išaugus transporto srautams mieste, gatvių, dviračių takų ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra, aplinkos apsauga, parkavimo sistemos tobulinimas.

Judumo planas parodys, ar verta peržiūrėti miesto plėtrą bei statybas reglamentuojančius dokumentus.

Plano rengimas bei įgyvendinimas vyks etapais. Pirmajame etape bus analizuojama esama situacija, fiksuojamos gyventojams kylančios susisiekimo problemos, stebimi transporto priemonių srautai, keleivių judėjimo kryptys, bus atliekamas labiausiai problemiškų sankryžų monitoringas. Vėliau surinkti duomenys bus apibendrinami ir iš jų seks išvados patogiam judumui mieste užtikrinti. Toks į ilgalaikius sprendimus orientuotas dokumentas – strateginis judumo planas – Vilniuje rengiamas pirmą kartą.

Judumo planas parodys, ar verta peržiūrėti miesto plėtrą bei statybas reglamentuojančius dokumentus. Gyvenimas reikalauja pakeitimų: atkreipiame ir Aplinkos ministerijos dėmesį, kad galbūt pats laikas pradėti gyventi remiantis europiniais standartais, o ne apdulkėjusiais statybos techniniais reglamentais (STR).

Jeigu pečius surems atsakingos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, investuotojai bei patys gyventojai, per mažiau nei pusantrų metų turėsime strateginį dokumentą, kurio įgyvendinimas pagaliau ne tik leis sukurti nuoseklią susisiekimo infrastruktūrą sostinėje, bet ir sumažinti spūstis mieste.

Linas Kvedaravičius yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, mero pavaduotojas

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi platformos – ką reikia žinoti renkantis, kur investuoti
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Užsisakykite 15min naujienlaiškius