Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mindaugas Statulevičius: Euro įtaka būsto kainoms

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Mindaugas Statulevičius Geros naujienos iš Europos Komisijos dėl leidimo įsivesti eurą per daug nenustebino – esam verti įsijungti į euro zoną ir šį kartą kojos nepakišo keli skaičiai po kablelio, kaip prieš septynerius metus. Apie bendros valiutos naudą šalies ūkiui daugiau diskutuoja ekonomistai, o plačiajai visuomenei pirmiausia rūpi galimai augsiančios kainos. NT rinką kaitina rekordiniai sandorių skaičiai, tačiau vien dėl valiutų pasikeitimo kainos augti tikrai neturėtų.

Šis balandis sandorių skaičiumi buvo rekordinis per ilgus metus. Iš viso buvo nupirkta per 12 tūkst. NT objektų arba beveik ketvirčiu daugiau nei kovą. Tačiau bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo tik 3,9 proc. Vilniuje kainos augo kiek daugiau – 6,3 proc., o nuo žemiausio kainų lygio 2010 m. gegužę jos yra pakilusios tik apie 10 proc. Kituose miestuose kainos augo mažiau, o Kaune šiek tiek ir smuko.

Gegužę sandorių skaičius buvo pastebimai mažesnis nei balandį ar kovą – 9 tūkst. sandorių arba maždaug 27 proc. mažiau nei rekordinį balandį.

Rinkos aktyvumą NT vystytojai labiau linkę lyginti su spyruokle – kada po kelerių metų sunkmečio, štilio ir atsargaus pirkėjų nepasitikėjimo ekonomika ir ateitimi, visi suskubo pirkti. Į rinką grįžo tie, kuriems reikia pirmo nuosavo būsto, norintieji pasigerinti gyvenimo sąlygas, ieškantys kur investuoti, kai indėlių palūkanos tokios žemos.

Kad dauguma pirkėjų suskubo panašiu metu, pastebėjome beveik prieš metus aktyviau pradėjus kilti sandorių skaičiui, o sulėtėjimą gegužę galima paaiškinti sezoniniais svyravimais.

Į rinką grįžo tie, kuriems reikia pirmo nuosavo būsto, norintieji pasigerinti gyvenimo sąlygas, ieškantys kur investuoti, kai indėlių palūkanos tokios žemos.

Neabejotina tiesa, kad pirkėjų lūkesčiai ir išaugusi paklausa augina bet kokių prekių kainas, o ir kai kurie ekonomistai laukia, kad dėl euro kainos galėtų augti 0,2-0,3 proc.

Tačiau kainų apvalinimas būsto rinkoje ne toks aktualus kaip kasdieninių prekių, todėl ir valiutų pasikeitimas savaiminio efekto neturėtų turėti.

Latvių ir estų patirtis rodo, kad po euro įvedimo nebuvo jokio magiško šuolio, kuris NT šeimininkus per naujametę naktį pavertė ne tik euro zonos gyventojais, bet ir turtuoliais.

Estijoje euras buvo įvestas sunkmečiu, o Latvijoje kainų augimas buvo panašus kaip ir kitais mėnesiais, todėl laukti stebuklų neverta ir Lietuvoje.

Ypač, kai artimiausiu metu rinkai žadama pasiūlyti dar daugiau projektų, o pakankama pasiūla paprastai neleidžia kainoms nevaldomai šauti aukštyn į viršų.

Metų pradžioje LNTPA parengė reprezentatyvų Lietuvos nekilnojamojo turto Lūkesčių indeksą apklausiant daugumą NT vystytojų Lietuvoje, kuris parodė, kad euro įvedimas tarp paskatų pirkti būstą atsidūrė po augančios ekonomikos, gerėjančių nuotaikų dėl ateities ir realaus poreikio turėti būstą. Taigi stebint rinką iš arčiau matyti, kad pirkėjai ateina vedami kitokių priežasčių, nei baimė dėl euro išauginsimų kainų, nors tokių pirkėjų tikrai yra.

Šiandien pirkėjų aktyvumą lemia ir tai, kad pirkti būstą naudinga ir dėl itin žemų palūkanų, kurios dabar vidutiniškai siekia apie 2,5 proc. Be kita ko, išaugus nuomos kainoms pirkti būstą net ir su paskola šiandien pigiau nei nuomotis. Dalis grynais laikytų pinigų investuojami į NT ir dėl to, kad, padidėjus pasiūlai, dalis pirkėjų sulaukė savo norimo būsto.

Maždaug du trečdaliai būsto yra nuperkama nuosavais, o ne skolintais pinigais, o rinkai perkaisti neleidžia ir skolininkus drausmina Lietuvos banko įvestos atsakingo skolinimosi taisyklės.

Išgyvenus NT burbulą per petį į istoriją visada dairytis reikia ir būtina, kaip ir į veidrodėlius vairuojant automobilį. Bet šiandien matome, kad maždaug du trečdaliai būsto yra nuperkama nuosavais, o ne skolintais pinigais, o rinkai perkaisti neleidžia ir skolininkus drausmina Lietuvos banko įvestos atsakingo skolinimosi taisyklės, Lietuvos bankas užsimena ir apie turimą rinkos reguliavimo priemonių rezervą.

Naujo būsto kainą ateityje gali auginti energiniai reikalavimai, pagal kuriuos nuo 2016 m. visi nauji daugiabučiai turės būti A energinės klasės. Tokios statybos šiandien yra maždaug 10 proc. brangesnės. Jeigu technologijos labai greitai neatpigs, tai bus justi ir rinkoje.

Taigi kainas pirmiausia gali lemti ne euras, o dėl gerėjančios ateities sukilę lūkesčiai ir atlyginimai, augančios statybų kainos, kylantys reikalavimai naujam būstui ir bendra ekonominė padėtis.

Mindaugas Statulevičius yra LNTPA ir Tarptautinės NT federacijos FIABCI Baltijos skyriaus vadovas

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min