Buvo prisiminti ir žemės drebėjimai, vykę regione per paskutinius 50 metų, prisimintos ir diskusijos apie esančius lūžius po Ignalinos atomine elektrine (AE), apie galimą seisminį pavojų branduolinės energetikos objektams. Kaip yra iš tikrųjų? Kas ir kada yra ištirta, kokiais duomenimis remiamasi darant išvadas apie geologines sąlygas?
Skirtingai nuo kitų civilinių objektų, nagrinėjant atominių elektrinių (AE) statybos vietos tinkamumą yra vertinami visi teoriškai įmanomi gamtiniai reiškiniai – meteorologiniai (potvyniai, ekstremalios oro temperatūros, sniego dangos ir vėjai, cunamiai ir daugelis kitų), geologiniai, tame tarpe ir seismologiniai. Pastarieji tyrimai yra vieni iš ilgiausiai trunkančių ir daugiausiai tyrimų reikalaujančių. Neužtenka vien tik žinoti apie bendras seismiškai aktyvias ir neaktyvias mūsų planetos sritis – planuojamose statybos vietose ir aplink jas būtina atlikti specializuotus geologinius tyrimus, nustatyti, kokie geologiniai pavojai gali slėptis gelmėse.
Pagrindinis geologų rūpestis, parenkant vietas AE yra išsiaiškinti ar toje vietoje nėra pavojingų (dar vadinamų veiksniais) lūžių, galinčių sukelti žemės drebėjimus ar suformuoti „laiptus“ žemės paviršiuje (tai įvyko Japonijos Žemės drebėjimo metu, sukėlusiu cunamį).
Rengiantis naujos Visagino AE statybai dviejose potencialiose aikštelėse šalia šiuo metu jau sustabdytos Ignalinos AE, turėjo būti ištirta geologinė sandara iki kristalinio pamato („granitų“), slūgsančio daugiau nei 700 m gylyje, įvertinta kaip ši požeminė dalis vystėsi per daugelį milijonų metų, kaip ji gali pasikeisti per ateinančius šimtus ir tūkstančius metų.
Taikyti skirtingi standartai
Praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje aplink Ignalinos AE buvo pradėti specializuoti geologiniai tyrimai. Pagal tuomečius reikalavimus buvo tirtas tiktai gruntas ant kurio planuojama lieti statinio pamatus. Tuo tarpu reikalavimo ištirti giliau esančių sluoksnių sandarą nebuvo – manyta, kad Lietuvoje negali vykti pavojingi tektoniniai ir kiti geologiniai procesai. Tyrimai buvo kiek praplėsti 1988-1990 metais, kai Lietuvos mokslininkai ir visuomenė pradėjo aktyviai domėtis jau veikiančios Ignalinos AE saugumu. Plataus masto labai detalūs geologiniai tyrimai Lietuvos geologijos tarnybos atlikti 1990-1995 metais apie 20 km spinduliu apie Ignalinos AE. Išgręžta daug gręžinių, ištirtos uolienų savybės, atlikti geofiziniai tyrimai (seisminiai, gravitacinio ir magnetinio laukų matavimai).
Nors buvo dėta daug pastangų, tuo metu egzistavusios technologijos neleido geologijos specialistams gauti pakankamos apimties ir, dar svarbiau, patikimumo seisminių duomenų gelmių sandarai nustatyti. Todėl iki šiol diskutuojama apie galimus tektoninius lūžius po Ignalinos AE, kuriuose gali vykti žemės drebėjimai ar deformuotis Žemės paviršius.
Ką svarbu žinoti apie lūžius? Geologai pasakytų, kad lūžių požeminėse gelmėse yra bemaž visur, tame tarpe ir Lietuvoje, bet ne visi jie vienodi. Vieni lūžiai yra smulkūs – geologiniai sluoksniai nutraukta ar deformuoti iki dešimties metrų aukščio, kiti – stambūs, sluoksniai persistumti kelis šimtus metrų, o lūžis, arba lūžių zona, tęsiasi kelis šimtus kilometrų. Kaip antai ant tokio didelio Telšių lūžio jau daugelį šimtmečių gyvena Palangos ir Kretingos gyventojai. Kaliningrado Žemės drebėjimas susijęs su daugiau kaip 300 km ilgio lūžiu, kertančiu pietinę Baltijos jūros dalį ir gretimą sausumą.
Tektoniniai lūžiai yra nepavojingi, jeigu jie nėra aktyvūs – jau daugelį milijonų metų nepasislenka ir nesukelia žemės drebėjimų. Tuo tarpu aktyvūs (veiksnūs) lūžiai gali sukelti žemės drebėjimus ir virš jų netgi „susilaiptuoti“ žemės paviršius. Tokie laiptai neretai stebimi seismiškai aktyviuose regionuose, kaip Japonija.
Kadangi Lietuva yra seismiškai gana ramiame regione, čia netaikomos ypatingos inžinerinės priemonės pastatų seisminiam stabilumui užtikrinti. Antiseisminės statybos priemonės įdiegtos tik Ignalinos AE. Jos numatomos ir Visagino AE. Visgi, Baltijos regione įvyksta nestiprūs Žemės drebėjimai, kaip tai atsitiko ir Kaliningrado srityje 2004 metais. Užtikrinant Ignalinos AE seisminį saugumą 1999 metais buvo įrengtos seisminio įspėjimo stočių tinklas. Planuota, kad įrengtos seisminės stotys, jei įvyktų stiprus žemės drebėjimas, automatiškai sustabdys branduolinius reaktorius dar prieš Žemės drebėjimo bangai pasiekiant elektrinę.
Gręžiniuose įleistos 4 seisminės stotys iki šiol sėkmingai registruoja pasaulyje ir regione vykstančius žemės drebėjimus. Tame tarpe, kaip ir kitos Pabaltijo ir Skandinavijos regiono stotys, užfiksavo ir stipriausią žinomą Baltijos regione 2004 metais įvykusį M 5,2 magnitudės drebėjimą Kaliningrado srityje. Lyginant jį su 2011 metais Japonijoje įvykusiu M 9,0 magnitudės žemės drebėjimu, išlaisvintas energijos kiekis Kaliningrade buvo apie 800 tūkstančių kartų mažesnis. Įsivaizduokite, šalia jūsų nukrenta vieno kilogramo rutulys, o kitu atveju – jau 800 tonų rutulys – skirtumas labai jaučiamas.
Nustatyta geologinė gelmių sandara
Tyrimai, šį kartą jau remiantis ne tik Lietuvos, bet ir TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros) saugumo reikalavimais, atnaujinti po dvidešimties metų – 2008 metais, ruošiantis naujos AE statyboms. 2009 metais buvo peržiūrėti anksčiau atliktų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenys, jie apdoroti taikant gerokai patobulėjusias technologijas. Tais pačiais metais vykdyti lauko darbai georadaru, elektrinės tomografijos metodu abiejuose vertinamose statybos aikštelėse. 2010 metais atlikti detalūs inžineriniai geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, ištirti viršutiniai geologiniai sluoksniai iki 200 metrų gylio.
2010 metais abiejų potencialių Visagino AE aikštelių teritorijoje buvo atlikti didelės skiriamosios gebos 2D ir 3D seisminiai tyrimai. Tikslas – nustatyti gelmių tektoninę sandarą. Naudojant specialią techniką (gręžiniuose sprogdinant sprogmenis, naudojant oro patrankas bei sunkias vibroplokštes) daugiau nei 2000 taškų buvo sukelti dirbtiniai žemės mikrodrebėjimai, o jų sukeltos seisminės bangos „peršvietė“ geologinius sluoksnius iki pat kristalinio pamato. Pirmąkart seisminiai tyrimai atlikti ir Drūkšių ežere, kuris buvo iki šiol neištirtas, nors jame prognozuoti tektoniniai lūžiai. Gauti seisminiai duomenys apdoroti JAV specialistų, o jų geologinė interpretacija atlikta Danijoje ir Lietuvoje.
Apibendrinant atliktus geologinius, geofizinius ir seismologinius tyrimus galima drąsiai teigti, kad būsimosios Visagino AE teritorija yra labiausiai geologiškai ištirta ne tiktai Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Analizuota ne tik aikštelė ir aplinkinis rajonas, bet ir teritorija 300 km spinduliu aplink aikšteles. Surinkta informacija apie Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje vykusius žemės drebėjimus, ne tiktai intrumentiškai užregistruotus, bet ir atkurtus pagal rašytinius istorinius šaltinius. Analizuotos jų priežastys, lūžiai. Tuo remiantis tliktas Žemės drebėjimų pavojingumo vertinimas, kuris buvo pateiktas ir teigiamai įvertintas TATENA misijos.
Taigi, naujai atliktų ir kartu senų tyrimų duomenimis abiejose perspektyviose Visagino AE aikštelėse nenustatyta pavojingų geologinių procesų ar tektoninių struktūrų (lūžių), galinčių kelti pavojų statomai naujai AE. Už aikštelės ribų, remiantis anksčiau gauta geologine ir geofizine medžiaga, apie 25 km spindulio rajone buvo išskirti lokalūs (smulkūs) lūžiai, neturintys įtakos elektrinės saugumui. Anksčiau prognozuotas galimas lūžių buvimas Drūkšių ežere buvo paneigtas naujų detalių seisminių tyrimų.
