Tai buvo gana seniai – 1966 metais, virš Ispanijos žvejų kaimelio Palomares. B-52 nešė keturias vandenilines bombas. Kiekviena jų buvo tūkstantį kartų galingesnė už tą, kuri nušlavė nuo žemės paviršiaus Hirosimą.
Viena sveikutėlė nukrito į pomidorų lauką. Kitų dviejų nebranduoliniai detonatoriai sprogo ir ištaškė branduolinį užtaisą – plutonį – į dulkes, kurios pasklido po visą apylinkę. Ketvirtoji nukrito į vandenį. Ją surado po beveik trijų mėnesių 800 metrų gylyje.
Palomares apylinkes atitvėrė. Sunkiais apsaugos drabužiais apsivilkę kaukėti žmonės buldozeriais nukasė visą lauko žemės paviršių (kartu su pomidorais ir pupelėmis), sukrovė į laivus ir išvežė. Dabar laivai vėl grįžo, nes paaiškėjo, kad ne visa radioaktyvia tapusi žemė nukasta. Dabar kasa daug giliau, per kelis metrus, ir vėl kažkur veža.
Kitas B-52 trenkėsi į ledyną prie Grenlandijos. Buvo užterštas didžiulis plotas. Branduolinė galvutė įsiskverbė giliai į ledą ir storame Grenlandijos ledų sluoksnyje nudreifavo nežinia kur, kaip per šaltieną. Niekas nežino kur ir kurioje vietoje kada nors išlys.
Amerikos gynybos departamentas pripažįsta, kad yra pametęs 11 branduolinių užtaisų, o iš viso visame pasaulyje jų pamesta, Amerikos duomenimis, apie 50. 1989 sovietų povandenis laivas paskendo Šiaurės Atlante. Kitas - Ramiajame vandenyne. Amerikiečių „Scorpion“ – Centriniame Atlante. Nė iš vieno jų neišsigelbėjo nė vienas žmogus. Visi tie laivai turėjo branduolinių ginklų, paskendo giliai, jų ištraukti neįmanoma iki šiol. Specialistai spėja, kad sovietai pametė branduolinių užtaisų ir birios radioaktyvios medžiagos daug daugiau. Pėdsakų yra beveik visur, bet sovietai geriau mokėjo paslėpti savo klaidas ir žioplumą.
Pirmaisiais šaltojo karo dešimtmečiais ir amerikiečių, ir sovietų bombonešiai su atominėmis bombomis nuolat skraidydavo per Atlantą ir per Ramųjį, iki priešo pakrantės ir atgal. Tokiu būdu ir sovietų, ir amerikiečių bombonešiai ore būdavo apskritą parą, ištisus metus.
Ar pamesti užtaisai pavojingi? Mažai tikėtina, kad jie sprogs. Nepagrįsti ir būgštavimai, kad juos pasigriebs teroristai. Specialistai, ir tai negali iškelti. Bet laikui bėgant radioaktyvios medžiagos pasiskleis. Mūsų dovana anūkams.
Kodėl? O jeigu priešas netikėtai trenks per bazes. Lėktuvai pakilti negalės. Būdami ore – duos atsakomąjį smūgį.
Atsidūrę labai toli nuo savo žemės bombonešiai turėdavo pasipildyti degalų iš lėktuvų-cisternų. Kartais su jomis susidurdavo, kartais jų nesurasdavo tose milžiniškose oro ir vandenynų platybėse, ir pasibaigus degalams smigdavo į bangas. Jeigu liudininkų nebūdavo, apie tai neskelbdavo.
Ar pamesti užtaisai pavojingi? Mažai tikėtina, kad jie sprogs. Nepagrįsti ir būgštavimai, kad juos pasigriebs teroristai. Specialistai, ir tai negali iškelti. Bet laikui bėgant radioaktyvios medžiagos pasiskleis. Mūsų dovana anūkams.
Pavojingesnis kitas dalykas. Mes ir dabar nedaug protingesni už šaltojo karo žmones. Juk sovietų planas visai nebuvo kvailas.
„Šaliai sunku, nes tenka rungtis su Amerika. Todėl karas neišvengiamas. Geriau vienu kirčiu viską baigti. Užimti Europos likutį iki Gibraltaro, o paskui su Amerika susitarsime. Ji negalės panaudoti branduolinio ginklo, nes tai reikštų abipusį susinaikinimą.“ Paprastai, šaltakraujiškai ir gana tiksliai.
Puolamajam karui buvo ruošiamasi rimtai. Šarvuočių divizijos Rytų Vokietijoje stovėjo prie pat jos vakarinės sienos, starto linijoje. Tai ne gynybinė pozicija. Keliai buvo tiesiami tik Vakarų kryptim. Sovietinių raketų SS-20 smūgiai turėjo paralyžiuoti Europą, o „Judėjimas už taiką“ sustabdyti amerikiečių atsakomųjų raketų dislokavimą.
Netgi dirbti „Sovavtotrans“ – sovietinė firma – sunkvežimių, vežiojančių prekes Vakarų Europoje, vairuotojais buvo pasiųsti jauni karininkai – apsiprasti su būsimos veiklos vietomis. Nedaug trūko ir planas būtų vykdomas.
Nenoriu pasakyti, kad tie maršalai ir generolai buvo kvaili. Kai kurie – labai išprusę. Beveik visur ir visada žmonės sako: „Valdžia kvaila.“ Neteisybė. Valdžioje tokie patys žmonės, kaip jūs ir aš. Ne kvailesni, bet, tiesa, ir nedaug protingesni. Tačiau klausimus šiais laikais jiems tenka spręsti grandiozinius. Ir intelekto kartais neužtenka.
Nieko nepadarysi. Nėra inkubatorių genijams perėti. Išmėtyti po visą pasaulį branduoliniai užtaisai – tai paminklas idiotams. Paminklas visų mūsų idiotizmui.
