Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Robertas Dargis: Intelektinio kapitalizmo pradžia – ar esame tam pasiruošę?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Robertas Dargis Kalbėdami apie Lietuvos ateitį pirmiausia turime sutarti, kad šiuo metu baigiasi dar viena kapitalizmo era. Tik žaliavomis turtingų valstybių netrukus nebus tarp lyderių. Pramonė pereina prie ketvirtojo raidos etapo – išmaniosios gamybos. Pasitinkame verslo pasaulį, kuriame išlieka ne didžiausi, o greičiausi ir sumaniausi.

Bandymai atspėti ateitį

Charlesas H.Duellis, JAV patentų biuro pirmininkas, 1899 m. pareiškė, kad „viskas, kas galėjo būti išrasta, jau yra išrasta“. Savo laiku IBM vadovas T.Whatsonas pasakė, jog pasaulyje galima parduoti ne daugiau nei penkis kompiuterius. Jis klydo.

Šiandien kompiuterijos galimybės dvigubėja kas pusantrų metų. Laimi tie, kurie geriausiai supranta išmanumo svarbą, ir tai geriausiai įrodo po konservatyviais sprendimais uždususios suomių milžinės „Nokia“ pavyzdys arba į trečią vietą išmaniųjų telefonų pasaulinėje rinkoje iššokęs kinų prekės ženklas Xiaomi.

„General Motors“ viceprezidentas Robertas A.Lutzas yra viešai pasakęs, kad „Tiek „General Motors“, tiek „Toyotos“ genijų nuomone, ličio jonų baterijos yra dar ankstyva technologija, kuriai reikės bent kelių dešimčių metų, kol ji ateis iki vartojimo“.

Prieš kelias savaites Stokholmo aplinkos institutas paskelbė, kad ličio jonų baterijos, kurios 2007 metais kainavo 1000 EUR už kWh, šiandien kainuoja tik 300 EUR. Prognozuojama, kad per aštuonerius metus ji sumažės dar du kartus. Tai reiškia tik vieną, – kad tuo metu mes patirsime dar vieną automobilių pramonės lūžį.

Vakarų šalių išlaidos medicinai per 20 metų išaugo tris kartus. Ne tik dėl nesveiko gyvenimo būdo ar senstančios visuomenės. Pažanga reikalauja dar daugiau investicijų. Jau dabar laboratorijose ieškoma galimybių, kaip užauginti transplantacijai tinkamus vidaus organus.

Šiuo metu pramonė žengia į naują, ketvirtą – išmaniosios gamybos etapą, kurią apibrėš ir vartojimo pokyčiai.

Testuojami drabužiai, kuriuose integruotos sistemos skanuoja žmogaus organizmo būklę. Išmanieji rūbai ne tik stebi širdies darbą, bet ir kepenų, inkstų veiklą. Dirbama ties technologija, kad kas rytą, tiesiog pūstelėjus į veidrodį, bus išanalizuota orgranizmo būklė iki vėžio žymenų.

Medicina – tik viena sričių, kurioje pažanga bus didžiausia, pirmiausia -„perspėjimo“ apie kūnui gresiančius pavojus sprendimuose. Ir tai nėra fantastinių filmų scenarijus, tai technologijos, jau bandomos laboratorijose ar pažengusios dar toliau.

Taigi šiuo metu pramonė žengia į naują, ketvirtą – išmaniosios gamybos etapą, kurią apibrėš ir vartojimo pokyčiai.

Gamyba persikels arčiau vartotojo, apie juos žinosime viską

Pramonininkų apklausos rodo, kad įmonių vadovų horizontas trumpėja iki dvejų-trejų metų. Niekas toliau negali planuoti esminių žingsnių, nes technologiniai pokyčiai per greiti ir gali tekti keisti planus anksčiau visiškai neapgalvota kryptimi.

Technologijų pažangos progresas turi ir pliusų, ir minusų vertinant Lietuvos perspektyvą: vienodėja viso pasaulio įmonių galimybės, vis lengviau pateikti produktą globaliai rinkai, tačiau stipriausioms įmonėms bus lengviau susirinkti ir didžiausius talentus, kurie gali dirbti iš bet kur.

Pramonininkų apklausos rodo, kad įmonių vadovų horizontas trumpėja iki dvejų-trejų metų. Niekas toliau negali planuoti esminių žingsnių.

Laikus, kuomet Vakarų drabužių įmonės kurdavo madą dvejiems metams į priekį, siūdindavo Kinijoje ir jos kelis mėnesius keliaudavo laivais iki vartotojo, galima palikti ekonomikos istorijos vadovėliams.

Pati gamyba persikelia arčiau pirkėjo, o prekės gyvavimo ciklai trumpėja, vartotojai nori turėti vis labiau pritaikytas prekes ir paslaugas, todėl vis svarbesne tampa nuolatinė duomenų analizė ir išmaniųjų telefonų rinkoje tas labiausiai matyti. Vartotojas vis labiau „sekamas“, o žinios apie jo įpročius ir norus vertingesnės už bet kokį kapitalą.

Vokiečiai jau skyrė 200 mlrd. EUR studijai atlikti ir platformai sukurti, kaip mokslas ir verslas gali dirbti kartu, kad šalis liktų konkurencinga. Artėja laikai, kai produktą užsakyti ir patiekti greitai bus viena esminių konkurencingo verslo savybių.

Čia galima įžvelgti ir galimybių Lietuvai. Dalis gamybos ar paslaugų centrų gali persikelti į Lietuvą, kad būtų arčiau savo kliento.

Robotizacija ir 3D spausdintuvai keičia gamybą

Šiandien gamybos procese dalyvaujantys robotai ne tik atlieka patikėtus veiksmus, bet ir tampa išmanūs. Gamybos metu jie geba komunikuoti su inžineriniu personalu, patys atlieka savo sistemos diagnostiką ir perspėja inžinierių, kad šis patikrintų ir pašalintų gedimus. Taip užtikrinamas nuolatinis, efektyvus gamybos procesas.

Reikia žavėtis, kaip 3D spausdinimas keičia pasaulį. JAV karinio jūrų laivyno sekretorius Ray Mabus pranešė, kad amerikiečiai ateityje jau nebeplanuoja turėti naikintuvų piloto profesijos. Naikintuvai – dronai bus atspausdinti 3D spausdintuvais, aprūpinami ginkluote, o, atlikę misiją, sunaikinami vienu mygtuko paspaudimu.

Naikintuvai – dronai bus atspausdinti 3D spausdintuvais, aprūpinami ginkluote, o, atlikę misiją, sunaikinami vienu mygtuko paspaudimu.

„Vienintelis dalykas kuris riboja tokių technologijų galimybes, tai yra tik mūsų vaizduotė“, – sakė R.Mabus.

JAV jau modeliuoja ir spausdina įrenginius, kurie veikia po vandeniu, krante ar skrenda ore. Tai iš esmės keičia supratimą apie mūsų ateities gynybą ir ateities gamybą.

Plečiantis 3D spausdinimui, vis daugiau pramonės šakų pereis prie šios technologijos. Jau dabar ir Lietuvoje galima atsispausdinti norimą papuošalą ar žaislą.

Vartojimas individualės, nes skaitmeninės technologijos leis žmonėms žymiai plačiau pasirinkti produktus, kuriuos jie nori turėti, juos tobulinti, individualizuoti.

Yra skirtingų nuomonių dėl „Google“ akinių ateities, bet toks ar panašus produktas turi perspektyvą. Užėjus į parduotuvę bus galima skanuoti prekes akimis ir iš karto gauti informaciją apie gaminį ar alternatyvas, pasiekiamas kitur. Tai vers gamintojus elgtis su produkcija labai racionaliai, kas augins efektyvumą. Daugiau dėmesio skirsime aptarnavimo kokybei.

Visame šiame kontekste Lietuva turi rasti savo būdą kaip neatsilikti. Dabar bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo Lietuvoje toks fragmentiškas ir silpnas, jog niekaip negalime jaustis užtikrinti, kad tokios technologinės ateities pasaulyje būsime konkurencingi. Vyriausybė turėtų imtis aktyvesnio vaidmens pradėdama ir palaikydama toliaregiškas diskusijas.

Dalis gamybos gali atsikelti į Baltijos šalis ir Lietuvą

Lietuvos verslo supratimas dar kitoks nei vakariečių. Nors esame 25-erius metus nepriklausomi, nemaža įmonių vadovų yra iš tos pačios kartos, kuri privatizavo įmones, veikusias sovietiniais laikais. Jie turi savo iššūkius ir požiūrį į modernizacijos tempus. Toliaregiškus sprendimus įgyvendinti šiandien puikiai pasitarnautų tiesioginės užsienio investicijos.

Skandinavijos pramonininkai jau dabar garsiai kalba, kad dėl besikeičiančio vartojimo įpročių norėtų atkelti savo gamybą iš Azijos į Baltijos šalis, nes iš čia patogu operatyviai pasiekti visą Baltijos jūros regioną su 150 mln. gyventojų.

Skandinavijos pramonininkai jau dabar garsiai kalba, kad dėl besikeičiančio vartojimo įpročių norėtų atkelti savo gamybą iš Azijos į Baltijos šalis.

Tačiau norėdami išnaudoti šią galimybę pritraukti tas investicijas, susiduriame su tais pačiais iššūkiais kaip ir prieš penkiolika ar dvidešimt metų: vis dar neprasidėjęs politikų, verslo ir mokslo bendradarbiavimas; investicinė aplinka; aiškūs ir konkurencingi darbo santykiai, kryptinga ir į žmogaus savarankiškumą bei kūrybingumą orientuota švietimo sistema.

Norėdami išnaudoti šį pramonės lūžį, nuo kurio priklauso ir Lietuvos ateitis, turime susikaupti ir pradėti kalbėtis.

Mes pereiname į globalų, tinklinį, išmanųjį gyvenimą. Turėkime tikslą būti geriausi regione: su konkurencingomis energetikos kainomis, kurios dabar yra vienos aukščiausių.

Reformuokime darbo santykius – populistai klaidina sakydami, jog įstatymai apsaugos žmogų ir jo darbo vietą, ir taip veda žmogų į prapultį tikindami, kad jo ateitis priklauso nuo sprendimų Seime. Bet kokį specialistą apsaugo ne geras įstatymas, o jo žinios, gebėjimas, profesionalumas, lankstumas, – tai turėtų būti pabrėžiama.

Svarbu rūpintis ir švietimo sistema, verslui nebereikia tokių specialistų, kurie tinkami tik darbui šiandien. Reikia žmonių, gebančių naudotis išmaniosiomis technologijomis, kurie būtų kūrybingi, lyderiai.

Kokie mokytojai ruoš mūsų vaikus gyvenimui 2030 metais? Šiandien 7 metų vaikas atėjęs į mokyklą, ją baigs 2030 metais ir turės atskleisti savo galimybes, mokėti prisitaikyti ir taip susikurti sau svajonių gyvenimą. 2035 metais – po mokyklos ir universiteto – jis taps darbuotoju, tad kas gali ir turi per tą laiką jį „konstruoti“?

Kaip mes gyvensime naujame kapitalizmo etape, kuriame dominus kūrybiškumas ir intelektas, priklauso nuo šios dienos pasiruošimo.

Robertas Dargis yra LPK ir LNTPA prezidentas

Komentarai
Šioje istorijoje Robertas Dargis, Pramonė, Ekonomika
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min