2012 m. kovo 15-ąją Europos Parlamentas išleido rekomendacinio pobūdžio teisės aktą, siūlydamas Europos Sąjungos narėms savo švietimo sistemose įgyvendinti programą „Šachmatai mokyklose“.
Buvo įvardintos priežastys, kodėl: „Šachmatai yra visų socialinių grupių vaikams prieinamas žaidimas, galintis paskatinti socialinę sanglaudą bei prisidėti prie tokių politikos tikslų kaip socialinė integracija, kova su diskriminacija, nusikalstamumo mažinimas ir netgi kova su įvairiomis priklausomybėmis. Kad ir kokio amžiaus būtų vaikai, šachmatai gali pagerinti jų gebėjimą susikaupti, padėti ugdyti kantrybę, atkaklumą, kūrybiškumą, intuiciją, atmintį. Taip pat šachmatai moko analitiškai mąstyti, savarankiškai priimti sprendimus, moko ryžtingumo, motyvacijos ir sportiškumo.“
Netrukus ir Lietuvos Seime buvo parengta analogiška rezoliucija – projektui pritarė visos politinės partijos. Pirmas žingsnis buvo žengtas, deja, jokių konkrečių veiksmų iki šiol nesiimta.
XXI amžiuje jauni žmonės itin daug laiko praleidžia virtualioje erdvėje, būdami prie kompiuterio. Sukoncentruoti dėmesį jiems darosi vis sunkiau. Šachmatai šioje situacijoje būtų tarsi atsvara.
Lenkia bendraamžius
XXI amžiuje jauni žmonės itin daug laiko praleidžia virtualioje erdvėje, būdami prie kompiuterio. Sukoncentruoti dėmesį jiems darosi vis sunkiau.
Šachmatai šioje situacijoje būtų tarsi atsvara. Antra vertus, dabar ir šachmatais galima žaisti pasitelkus internetą.
Pavyzdžiui, varžytis su kompiuteriu ar kitame pasaulio gale esančiu varžovu. Mokyklos šachmatų rinktinė internete gali žaisti su kitame žemyne esančia bendraamžių komanda. Tokių mačų per atstumą dabar vyksta daug, ir tai nieko nebestebina.
Šiais laikais mokiniams svarbiausia – nepaskęsti informacijos vandenyne. Čia irgi labai praverčia šachmatai – jie išmoko atsirinkti informaciją, padeda atskirti pelus nuo grūdų. Yra daug svarių argumentų, kodėl verta šachmatus populiarinti mokyklose.
Europos Sąjungos šalyse (ir ne tik) atlikta nemažai išsamių tyrimų, kurių rezultatai akivaizdžiai įrodo, jog šachmatai lavina vaikų atmintį, intuiciją, reakciją, gebėjimą susikaupti. Šis žaidimas ugdo valią, vaizduotę, kūrybiškumą, loginį ir erdvinį mąstymą, bendravimo ir organizacinius įgūdžius. Šachmatai moko atsakomybės, skiepija pagarbą varžovui. Visa tai padeda formuoti įvairiapusę originalaus mąstymo, aukštos vidinės kultūros asmenybę.
Europos Sąjungos šalyse (ir ne tik) atlikta nemažai išsamių tyrimų, kurių rezultatai akivaizdžiai įrodo, jog šachmatai lavina vaikų atmintį, intuiciją, reakciją, gebėjimą susikaupti.
Valstybėse, kur jau įgyvendinama programa „Šachmatai mokyklose“, pedagogų ir tėvų apklausos parodė, kad tokios pamokos vaikams duoda didžiulę naudą – pagal sugebėjimus jie kone metais lenkia nežaidžiančius šachmatais savo bendraamžius.
Neseniai 100-ame Niujorko mokyklų atliktame tyrime dalyvavo 3000 moksleivių. Rezultatai parodė, jog žaidžiantieji šachmatais akivaizdžiai pranašesni už bendramokslius, jiems puikiai sekasi ir tikslieji, ir humanitariniai mokslai.
Galimybė rinktis
Svarbiausias klausimas – kaip Lietuvoje galėtume įgyvendinti programą „Šachmatai mokyklose“? Mes jau galime remtis kitų kraštų teigiama patirtimi. Pavyzdžiui, yra šalių, kur šachmatai mokyklose įtraukti į pradinių klasių pagrindinę programą, kitur tai – laisvai pasirenkamas dalykas.
Esu už tai, kad vaikai Lietuvoje turėtų galimybę rinktis. Tikiu, kad norinčių išmokti žaisti šachmatais vaikų bus daug.
Dabar, pirmame šio proceso etape, Lietuvos šachmatų federacijai ir visiems, kurie suinteresuoti šio žaidimo integravimu į mokyklas, būtina konsultuotis su Švietimo ir mokslo ministerija, su miestų bei rajonų švietimo skyriais ir, žinoma, su mokytojų bendruomene. Pokalbiai ir diskusijos padės išgryninti pagrindinius dalykus, kuriais remiantis ir turėtų būti parengta lietuviškoji programa „Šachmatai mokyklose“.
Norėčiau pabrėžti, jog programos pagrindinis tikslas yra ugdyti ne didmeistrius, o įvairiapusę asmenybę. Juk šachmatus galima integruoti su matematikos, geometrijos ir net su istorijos pradmenimis.
Šachmatų „gramatiką“ antrokams ir trečiokams galėtų dėstyti pradinių klasių mokytojai, naudodamiesi specialia metodine medžiaga, kuri netrukus bus parengta. Tad kvalifikuoti šachmatų treneriai, ugdantys didelio meistriškumo sportininkus, nebūtini. Žinoma, tokie specialistai mokyklose būtų itin vertinami, tačiau visiems jų paprasčiausiai neužtektų. Juolab kad Lietuvoje ne tiek ir daug tokių trenerių.
Gerų pavyzdžių Europoje daug
Maždaug prieš mėnesį Norvegijos švietimo ministras priėmė du garsius žmones – pasaulio šachmatų čempiono titulą pernai apgynusį 24-erių norvegą Magnusą Carlseną ir 52 metų legendinį pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą.
Didžiulio dėmesio sulaukusio vizito tikslas buvo pabrėžti projekto „Šachmatai mokyklose“ svarbą ir būtinybę kuo greičiau įgyvendinti šią idėją. Norvegijos šachmatų federacija jau yra sutarusi su mokyklomis, ir netrukus trečių-ketvirtų klasių mokiniai turės vieną savaitinę šachmatų pamoką.
Švedijos mokyklose šachmatai jau tapo masiniu reiškiniu. Švedai turi puikios metodinės medžiagos, tad nenuostabu, kad šalyje šiam žaidimui neabejingi tūkstančiai vaikų.
Pasaulio čempioną M.Carlseną išugdžiusi Norvegija pasiryžusi sekti Ispanijos pavyzdžiu, kur mokyklose šachmatai jau įtraukti į privalomą programą. Beje, itin retas atvejis, kai Ispanijoje visos politinės partijos teigiamai įvertino ir vieningai palaikė vieną projektą – „Šachmatai mokyklose“.
Kitas puikus pavyzdys – Estija, kur šachmatų entuziastas Riho Liiva drauge su G.Kasparovu inicijavo šachmatų „invaziją“ į mokyklas. G.Kasparovo fondo remiama programa ten pradėta įgyvendinti 2012-ųjų rudenį. Iš pradžių eksperimente dalyvavo 650 moksleivių, daugiausia – antrokai. Dabar šioje šalyje žaisti šachmatais vaikai mokomi beveik 40 mokyklų, Estijos mokyklose žaidžia per pusantro tūkstančio pradinukų.
Bandomasis programos laikotarpis buvo sėkmingas. Beje, Estijoje į šį projektą buvo įtraukti mokytojai, kurių dauguma neturėjo specialaus pasirengimo. Pedagogai rėmėsi tik turima metodine medžiaga.
Tuo tarpu Švedijos mokyklose šachmatai jau tapo masiniu reiškiniu. Švedai turi puikios metodinės medžiagos, tad nenuostabu, kad šalyje šiam žaidimui neabejingi tūkstančiai vaikų. Įkurta net Vaikų šachmatų federacija. Projekto „Šachmatai mokyklose“ dėka jau daugiau nei ketvirtadalis dešimtmečių švedų moka žaisti šachmatais.
O štai Jungtinėje Karalystėje ši programa veikia jau 25 metus. Ten nuolat rengiami kursai šachmatų mokytojams, kurie, gavę licenciją, sėkmingai darbuojasi šioje srityje. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje yra apie 100 tūkst. mokinių, dalyvaujančių programoje „Šachmatai mokyklose“.
Pasitelkus įvairių šalių patirtį, bendromis pastangomis tikrai įmanoma rasti geriausią sprendimą, kaip integruoti šachmatus Lietuvos mokyklose. Būtina suteikti mūsų vaikams naujų galimybių, kad sudėtingame naujųjų technologijų ir beribės informacijos amžiuje jie jaustųsi tvirtesni, galėtų sėkmingiau kurti savo ir savo šalies ateitį.
Viktorija Čmilytė yra Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė
