Aukščiausiasis Teismas nutartimi nustatė galutinę bausmę – 60 MGL (7,8 tūkst. litų) dydžio baudą ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą dvejiems metams. Šio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Prieš tai nuosprendį paskelbęs Apeliacinis teismas S.Stulpinui valstybės tarnyboje uždraudė dirbti trejus metus.
Ta pačia nutartimi atmesti su S.Stulpinu nuteistų verslininkų Aleksėjaus Savčenkos, Pranciškaus Jurgučio ir Kazio Skutulo kasaciniai skundai dėl jų nuteisimo.
A.Savčenkai paskirta 30 MGL (3,9 tūkst. litų) dydžio bauda, P.Jurgučiui – 15 MGL (1,9 tūkst. litų), o K.Skutului – 13 MGL (beveik 1,7 tūkst. litų) dydžio baudos.
S.Stulpinas nuteistas už tai, kad, būdamas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, siekdamas asmeninės naudos ir kad jo pažįstama išvengtų apmokėjimo už vienoje bendrovėje atliktą automobilio „Hyundai Tucson“ remontą bei jam panaudotas detales, nuo 2006 metų gruodžio vidurio iki 2007 metų vasario pabaigos asmeninių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu įkalbėjo A.Savčenką ir dar vieną asmenį, dėl kurio byla išskirta, apmokėti minėto automobilio remontą dviejų bendrovių lėšomis.
Įkalbinėdamas atlikti apmokėjimą, S.Stulpinas melagingai nurodė, kad automobilis priklauso vienam iš jo, kaip prokuroro, vadovų Generalinėje prokuratūroje, ir taip sukurstė A.Savčenką bei asmenį, dėl kurio byla išskirta, iššvaistyti jų žinioje buvusį bendrovių turtą už daugiau nei 5 tūkst. litų.
Nuosprendyje rašoma, kad prokuroras piktnaudžiavo tarnyba, padarydamas didelę žalą valstybei, nes pažemino prokuroro vardą, diskreditavo prokuratūrą kaip teisėsaugos instituciją ir teisinės sistemos dalį, sumenkino jos prestižą, tarp visuomenės narių paskleidė supratimą ir tikėjimą, kad tarnyba piktnaudžiauja ne tik jis, bet ir kiti prokurorai bei prokuratūros vadovai.
S.Stulpino sukurstytas A.Savčenka davė nurodymus pavaldiems darbuotojams paimti 2007 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą iš remonto bendrovės ir apmokėti už automobilio „Hyundai Tucson“ remontą bei jam panaudotas detales. Nesant jokio pagrindo Klaipėdos bendrovė 2007 m. kovo 8 d. apmokėjo PVM sąskaitą–faktūrą 2,5 tūkst. litų sumai.
Bylą tyrę pareigūnai nustatė, kad S.Stulpinas norėdamas išvengti mokėjimo už paties užsakytas ir bendrovėje „Kukudra“ 2007-ųjų vasarį suteiktas svečių maitinimo paslaugas, nuo 2007 m. vasario 1 iki 5 dienos asmeninių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu nurodė, kad ataskaitinio susirinkimo metu maitinimosi paslaugomis naudojosi jis pats, jo kolegos prokurorai ir teisėsaugos institucijų vadovai. Akcentuodamas savo einamas prokuroro pareigas, įkalbėjo bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ valdybos pirmininką Pranciškų Jurgutį iš jo vadovaujamos bendrovės lėšų apmokėti beveik 1,4 tūkst. litų sąskaitą.
Tų pačių metų birželį S.Stulpinas vėl užsakė svečių maitinimo paslaugas.
Asmeninių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu bendrovės ''Konsolė„ generaliniam direktoriui Kaziui Skutului pareigūnas nurodė, kad maitinimosi paslaugomis naudojosi jis pats, jo kolegos prokurorai ir teisėsaugos institucijų vadovai, akcentuodamas savo einamas prokuroro pareigas. Direktorius buvo įkalbėtas iš jo vadovaujamos bendrovės lėšų apmokėti 1 tūkst. 181 lito sąskaitą.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras savo reikmėms įgijo brangų mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis buvo nupirktas už vienos bendrovės lėšas.
Norėdamas neatlygintinai įgyti mobiliojo ryšio telefono aparatą “Nokia N95“, jis melagingai nurodė, kad telefono aparatas reikalingas jo kolegai Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiajam prokurorui. Akcentuodamas savo einamas prokuroro pareigas, įkalbėjo bendrovės „Baltlanta“ direktoriaus pavaduotoją A.Savčenką, kad šis bendrovės vardu iš vienos telekomunikacijų bendrovės pagal sutartį įgytų telefono aparatą ir neatlygintinai perduotų jam.
S.Stulpinas gavo beveik 2,4 tūkst. litų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia N95“. Tačiau jis greitai sugedo ir buvo pakeistas kitu tokiu pat brangiu telefono aparatu.
Eksprokuroras prašė AT panaikinti ankstenius jam teismų paskelbtus nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Jo manymu, teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Eksprokuroras teigė, kad teismai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą lygybės ir viešumos sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas; taip pat nesilaikė teismų išaiškinimų, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Ikiteisminį tyrimą dėl eksprokuroro piktnaudžiavimo atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, o tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
