Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė, jog atideda nutarties paskelbimą M. ir Ch. Gatajevų byloje.
Kaip žinoma, Grozno angelais vadinamą čečėnų porą, šiuo metu esančią Suomijoje ir prašančią ten politinio prieglobsčio, Lietuvos teisėsaugai apskundė globotiniai.
Trys Gatajevų namuose gyvenę paaugliai našlaičiai – mergina ir du vaikinai – pasiskundė, kad globėjai juos neva reketuoja, o atsisakius mokėti muša ir grasina nužudyti. Iš vieno našlaičio esą paimta 400 JAV dolerių, o iš kitų – 350 ir 600 litų. Tačiau teismas kaltinimą dėl turto prievartavimo perkvalifikavo į savavaldžiavimą.
Praėjusių metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas Gatajevus pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems buvo skirta po 10 mėnesių nelaisvės.
Kauno apygardos teismas rugsėjį sugriežtino bausmę – skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Paskelbus nuosprendį Gatajevai dingo. Buvo paskelbta kaltinamųjų paieška, kreiptasi dėl ekstradicijos.
Būtent dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio antradienį savo verdiktą turėjo paskelbti LAT, tačiau dabar teisėjai žada tai padaryti tik po savaitės. Atidėliojimas teisinamas bylos sudėtingumu.
Pirmadienį, laukto LAT verdikto išvakarėse, Gatajevų bičiuliai Vilniuje surengė specialią konferenciją, kurios metu pasakojo, jog čečėnai tapo Valstybės saugumo departamento (VSD) politinio ir etninio persekiojimo aukomis.
Pasak Gatajevų užtarėjų, būtent tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl sutuoktiniai paprašė politinio prieglobsčio Suomijoje, į kurią iš Lietuvos pabėgo praėjusių metų spalį.
„Jie patyrė Lietuvoje politinį persekiojimą. Mes čia turėtume paminėti daug kur minimos vienos valstybės institucijos pavadinimą, konkrečiai Gatajevai kalba apie VSD pareigūnų persekiojimą“, – sakė Gintautas Bukauskas, prisistatęs Gatajevų šeimos draugu.
Pasak Suomijoje gyvenančios ir esą dėl politinių priežasčių Rusiją turėjusios palikti žurnalistės, žmogaus teisių gynėjos Oksanos Čelyševos, Gatajevai tvirtino, kad jiems kilo politinio ir etninio persekiojimo grėsmė.
„Jie minėjo, kad tapo VSD dėmesio objektu, kad abu Gatajevai, kaip ir kiti šeimos nariai, patyrė įvairaus pobūdžio priekabiavimo veiksmų. Jie teigė, kad net pirminiai kaltinimai ir jų suėmimas buvo surežisuoti VSD, kad teismo procesas nebuvo sąžiningas ir skaidrus, kad liudininkai patyrė įvairaus pobūdžio spaudimą, kad pagrindinė liudytoja, vadinamoji Gatajevų auka, nuo pat pradžių veikė pagal VSD išduotas instrukcijas“, – tvirtino O.Čelyševa.
